Veganiškas pienas – ar jis tikrai toks ekologiškas?

Veganiškas pienas – ar jis tikrai toks ekologiškas?

Jei jau užsukai paskaityti šio straipsnio turbūt ne kartą esi sudvejojęs ar viskas, kas mūsų prekybcentrių lentynose puošiasi užrašu vegan, yra išties ekologiškiau už tradicinius produktus. Tokia pati dilema mane kamuoja jau kuris laikas, o ką jau kalbėti apie mintis, kurios užpuola išgirdus tokį komentarą :

“Migdolų pieną geri ane? O tu žinai, pavyzdžiui, kad migdolai belekiek vandens sunaudoja, tai ar čia geriau nei karvės pienas, ką?” 

Iš tiesų, tokie komentarai nėra iš piršto laužti, o juos paneigti nėra taip paprasta. Vedama noro vartoti tikrai ekologiškas alternatyvas, nusprendžiau išnarplioti veganiško pieno industriją ir sužinoti, ar ši alternatyva iš tiesų prisideda prie žalesnio rytojaus.

Kas yra veganiškas pienas?

Šiuo metu prekybos centrų lentynose galime rasti pačių įvairiausių gėrimų, kurių tikslas atstoti tradicinį pieną. Patys populiariausi sutinkami gėrimai gaminami iš avižų, migdolų, sojos, kokosų arba ryžių. Dabar veganiško pieno rinka taip klesti, kad galime atrasti ir naujų pasirinkimų – kanapės, anakardžiai, linų sėmenys ir t.t. Kitaip nei tradicinis karvės pienas, veganiškosios alternatyvos žavi pirkėją ne tik savo ekologiškesniu pagaminimo procesu, bet ir skirtinga konsistencija bei skoniu.

Mokslininkams ir ekologams jau seniai nekyla jokios abejonės teigiant, kad karvės pienas yra pats neekologiškiausias pienas kurį galime gerti. Šiam teiginiui patvirtinti yra vadovaujamasi trimis pagrindiniais kriterijais:
1. Sunaudojamas gėlo vandens kiekis;
2. Užimamas žemės plotas;
3. Išskleidžiamų šiltnamio dujų kiekis. 

Visais šiais klausimais karvės pienas pirmauja. Tačiau ką tuomet galime pasakyti apie veganiškus pienus? 

Pirmasis raundas – VANDUO

Išgauti vieną litrą karvės pieno yra sunaudojama apie 1020 litrų gėlo vandens. Iš visų esamų veganiško pieno rūšių, daugiausiai vandens sunaudojama migdolų pienui išgauti – apie 384 litrai vandens vienam litrui pieno. Vienam migdolui užauginti reikia apie 4 litrų vandens.

Remiantis šiais skaičiais, migdolų pienas 2,5 karto lenkia karvės pieną savo sutaupomo vandens kiekiu, tačiau migdolai vis tiek sunaudoja apie 4 kartus daugiau vandens nei kitos veganiškos pieno alternatyvos (net 6 kartus daugiau nei avižų pienas).

Apie 80% pasaulio migdolų yra užauginama ir eksportuojama Kalifornijoje – valstijoje garsėjančioje ekscentrišku gyvenimu, avokado skrebučiais ir… tragiškomis sausromis
2014-aisiais Kalifornijoje buvo paskelbta neįprasta sausros padėtis, valstija iki šiol ieško naujų būdų ir infrastruktūrų šią problemą išspręsti. 

Tačiau ne visi veganiški pienai sunaudoja tiek vandens kiek migdolai, šiuo atveju ekologiškesnės  alternatyvos – sojų, avižų, bei naujausias, greičiausiai netrukus rinkose pasirodysiantis pienas pagamintas iš… plūdenų. Žinote tuos žalius lapelius plaukiojančius vandens paviršiuje? Tai – plūdenos, angliškai dar vadinamos water lentils (vandens lęšiai). Per maždaug 24 valandas, plūdenos gali išaugti dvigubai, jos taip pat gali augti visus metus. Manoma, kad plūdenų pienas gali būti bene labiausiai vandenį tausojanti pieno alternatyva. Pasak kompanijos kuriančios šį naują pieno gėrimą, iš šio pieno nesunkiai išsiplaka puiki puta kavai. 

Gerai, plūdenos – liuks, nerealu, fantastika, bet mano Maximoj nėra plūdenų pieno, plius toks gėrimas skamba neviliojančiai. Ką tuomet rinktis norint tausoti vandens resursus?

Kaip minėjau anksčiau, optimaliausias pasirinkimas – avižų arba sojų pienas. Statistiškai šios dvi alternatyvos yra labiausiai tausojančios gėlą vandenį. Tačiau kai ateina metas įvertinti jų žemės išnaudojimą – abiems šiems gėrimams tenka tyliai nueiti į eilės galą. 

Antrasis raundas – ŽEMĖ 

Šiuo metu, Brazilijos dydžio teritorija (apie 830 milijonų hektarų) yra išnaudojama pieno produkcijai. Nei viena veganiško pieno rūšis nesiekia tokių didelių skaičių, tačiau vieni veganiški pienai vis dėlto labiau prisideda prie žemės išnaudojimo nei kiti. 

Nors statistiškai avižų pienas sunaudoja daugiausiai žemės ploto, jis vis tiek tituluojamas vienu ekologiškiausių veganiškų pienų dėl savo vandens tausojimo ir nedidelio kiekio sukuriamų šiltnamio dujų. Tačiau, deja, to paties negalima pasakyti apie sojų pieną, kuris ne tik sunaudoja beveik tiek pat žemės kiek ploto kiek avižų pienas, bet dar ir prisideda prie vienos didžiausių ekologijos katastrofų istorijoje – Amazonės miškų naikinimo.

 Šiuo metu Brazilijoje apie 24-25 milijonai hektarų yra skirti sojos produkcijai. 80% šios sojos nukeliauja išmaitinti gyvulius mėsos pramonėje, likę 20% – gaminti maisto produktus žmonėms. Įsigyjant sojų pieną sunku žinoti iš kur atkeliavo soja naudojama jūsų pienui, o rizikuoti šiuo klausimu tikrai nevertėtų. Siekiant tausoti didžiausią pasaulio turtą – Amazonės miškus, rekomenduotina atsisakyti kuo daugiau produktų, kurių sudėtyje yra sojos. 

Tačiau, kad ir kiek ši alternatyva prisidėtų prie žemės išnaudojimo, jei visi pasaulyje nuo šiandien atsisakytume karvės pieno ir pakeistume jį sojos pienu, per metus sutaupytume apie pusę milijardo hektarų žemės. Gal ne taip ir blogai?

Jeigu perskaičius šią informaciją norisi išmesti visas veganiškas sojos dešreles iš šaldytuvo, o sojų pieną išpilti į kriauklę, siūlau apsvarstyti naują alternatyvą – ryžių pieną. Iš tiesų tai bene mažiausiai žemės išnaudojantis pienas, tačiau šio gėrimo gamyba ne tik sparčiai vejasi migdolus savo išnaudojamo vandens kiekiu, ryžiai taip pat turi kitą ydą, kurios nevalia pamiršti, tai – šiltnamio dujos. 

Trečias raundas – ŠILTNAMIO DUJOS 

Karvės pienas savo sukuriamų šiltnamio dujų kiekiu lenkia bet kurią kitą veganiško pieno produkciją apie tris kartus. 2007-aisiais pieno pramonė sukūrė apie 1,328 milijonų tonų šiltnamio dujų. Tai apie 2,7% visų šiltnamio dujų išskleidžiamų per metus pasaulyje. 

Ryžių pieno gamyba sukuria apie 3 kartus mažiau šiltnamio dujų, tačiau šis skaičius yra vis tiek ženkliai per didelis siekiant sustabdyti globalini atšilimą.

Tačiau kaip išvis ryžiai gali skleisti šiltnamio dujas?

Auginant ryžius šie yra užpilami dideliu kiekiu vandens, o tokia šlapia ir šilta atmosfera yra fantastiška vieta augti ir daugintis bakterijoms. Šios bakterijos ne tik palaimingai gyvena tarp ryžių, pasirodo, jos itin gabios skleisti metano dujas – vienas stipriausių ir pavojingiausių šiltnamio dujų. Ryžių laukai taip pat yra dažnai tręšiami, šios trąšos nesunkiai patenka ir į šalia esantį dirvožemį bei vandens telkinius. 

Taigi, išsiaiškinome kad ryžių pienas nors ir taupo žemės plotą, bet besąlygiškai švaisto vandenį ir išskleidžia nedovanotinus kiekius metano dujų. Natūralu, kad daugeliui kyla klausimas – tai koks gi pienas prie šiltnamio efekto prisideda mažiausiai?

Na… statistiškai… migdolų. 

Bet juk migdolų pienas sunaudoja belekiek vandens… Tai ką man gerti??

Finalinis raundas – tai kuris pienas yra geriausias?

Internete apstu straipsnių giriančių kokosų pieną dėl jo itin tvaraus pagaminimo proceso, tačiau kokosų pienas, kitaip nei anksčiau paminėtos veganiškų pienų alternatyvos, ganėtinai specifiškai prisideda prie klimato kaitos. Nors šiam pienui pagaminti sunaudojama sąlyginai mažai vandens, tačiau kuo riešutinė kokospalmė senesnė, tuo mažiau vaisių ji užaugina. Dėl šios priežasties seni medžiai yra kertami ir jų vietoje nuolat sodinami jauni, taip prisidedant prie biologinės įvairovės naikinimo. Taip pat vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto transportavimo sukeliamas šiltnamio dujas, prie kurių tikrai prisideda tik egzotiškose šalyse klestinti kokosų kultūra. Galiausiai, šis produktas dažnai minimas kaip nesąžiningos prekybos pavyzdys – didžioji dalis šios srities ūkininkų gyvena žemiau skurdo ribos.

Nors moklininkai ir nedrįsta kategoriškai išskirti ekologiškiausios pieno alternatyvos, tačiau dažniausiai straipsniuose ir statistikoje atsiskleidžia, jog avižų pienas yra bene geriausia šiuo metu parduotuvėse randama alternatyva. Taip, avižos sunaudoja didžiausią žemės plotą iš visų kitų veganiškų alternatyvų, bet šis plotas yra apie 80% mažesnis nei 830 milijonų hektarų žemės išnaudojamų pieno pramonei. Taip pat, avižoms, kitaip nei sojai, auginti nėra kertami Amazonės miškai. Galiausiai, Lietuvoje ekologiškų avižų įsigyti yra lengva, o pasigaminti avižų pieną namie yra pati ekologiškiausia alternatyva šiuo metu. 

Masinė produkcija niekada nebus ekologiška

Kad ir kokia etikete besipuoštų produkcija parduotuvėse – dideliais kiekiais gaminamas produktas niekada nebus 100% ekologiškas. Žinoma, iš visų blogybių mūsų rinkoje, augalinės kilmės produktai visada pirmauja savo žalumu, tačiau tai nereiškia, kad nereikia atkreipti dėmesio ir į jų daromą žalą. Jeigu norite skanauti veganišką pieną be sąžinės graužaties, kviečiu išbandyti naminio avižų pieno receptą:

Ingredientai:

  1. Puodelis avižų
  2. 4 puodeliai vandens (galima mažiau jei norite, kad pienas būtų tirštesnis) 
  3. Žiupsnelis druskos

Eiga:

Blenderiu sutrinkite avižas su vandeniu ir druska. Gautą tirštą masę nukoškite per virtuvinį rankšluostį. Pagardinti pieną taip pat galima datulėmis, kakava, vanile, uogomis, klevų sirupu, šokoladu ar mirkytais riešutais dėl papildomo skonio. Pasirinktus priedus sutrinkite kartu su vandeniu ir avižomis ir tada nukoškite. Šaldytuve pienas gali stovėti apie 5 dienas, prieš naudodami pieną suplakite. 

Jeigu ateityje norėsite priminti sau ar draugams apie skirtingų pieno rūšių įtaką klimato kaitai, ši BBC atmintinė turėtų jums padėti: 

Pabaigai, norėčiau labai padėkoti Mildai Griciūnei už tai, kad pasisiūlė prisidėti prie Išpakuotos veiklos piešdama mums iliustracijas. Labai smagu savo komandoje turėti net tris itin talentingas iliustratores be kurių mūsų kuriama informacija būtų daug nykesnė. Ačiū ačiū ačiū!

Šis straipsnis turi vieną komentarą

  1. Šauniai atspindėtas klausimo kompleksiškumas!

    Panašu, kad migdolų industrija stengiasi mažinti savo vandens sunaudojimą (pvz., jį pila tiesiai ant šaknų, užuot padengę vandeniu visą žemės plotą, žr. kad ir čia: https://www.newsdeeply.com/water/community/2018/10/16/almond-farms-keep-growing-and-keep-moving-on-water-conservation) – įdomu, kiek jų vykdomi pokyčiai bus efektyvūs ir ar jie ilgainiui perstumdys pienų hierarchiją. 🙂 Turbūt pasimatys po kelių metų.

    Bet jo, bet kokia masinė gamyba sunkiai suderinama su ekologija. Įdomu, ar išvis įmanoma kapitalizmui išnaviguoti iš dabartinės ekologinės padėties.

Parašyk komentarą:

Close Menu