Naujausioje laidos serijoje kalbamės su Vilniaus Universiteto Klimato Kaitos grupės atstovu bei Hidrologijos ir Klimatologijos katedros mokslininku, prof. dr. Egidijumi Rimkumi. Pokalbio metu aptarėme neseniai paviešintą ir daug dėmesio sulaukusį tarpvyriausybinį klimato kaitos komisijos vertinimą (IPCC) bei artėjančią Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferenciją Glazge (COP26).   

Grybų sezonui įsibėgėjus, mišką nuo ankstyvo ryto šukuoja entuziastingi grybautojai, tačiau retas supranta kokią reikšmę visai planetos ekosistemai turi šie unikalūs ir žmonių menkai ištyrinėti organizmai. Pasak grybų tyrinėtojos Aurėlijos Plūkės, nebūtų grybų, nebūtų ir mūsų, tad grybus reikia ne tik valgyti, bet ir jais žavėtis. Pažadame, po šio pokalbio pasivaikščiojimas miške bus daug turtingesnis!

Naujausioje laidos Išpakuota serijoje svečiuojasi danų verslininkas, restorano „Senatorių Pasažas“ savininkas ir ekologiško ūkio „Farmers Circle“ įkūrėjas Niels Peter Pretzmann. Pasak verslininko, jo tikslas – padėti kuo daugiau žmonių valgyti kokybišką ir ekologišką maistą, tačiau tai nelengvas iššūkis. Niels teigia, jog žmonės vis dar valgo nuodingą, pesticidų pagalba užaugintą maistą, o ekologiškiems ūkininkams taikomos itin sudėtingos taisyklės, trukdančios plėsti tvaraus maisto konceptą Lietuvoje. 

Vienas svarbiausių mūsų ekosistemos elementų – vandenynai ir neišsemiama jų reikšmė aplinkosaugai. Deja, pasaulio krantus skalaujantis vanduo skęsta plastiko ir naftos taršoje, vandenynų paviršius šyla, koralai miršta, o gyvūnija nenumaldomai nyksta. Supratusios, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie vandenynų svarbą ir pavojus trys aplinkos tyrinėtojos Laura, Gabrielė ir Rimantė įkūrė projektą „Po Bangom“. 

Baltijos jūra yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, tačiau realybė liūdna, mūsų krantus skalaujanti jūra yra laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Naujausioje laidos Išpakuota serijoje svečiuojames Lietuvos jūrų muziejuje ir kalbamės su muziejaus direktore Olga Žaliene bei muziejaus biologu Remigijumi Dailide apie muziejaus vykdomą aplinkosauginę veiklą ir opiausias Baltijos jūros ekologines problemas.

Maisto pramonė – vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, sukuriančių net ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijų. Šioje industrijoje gausu klimato kaitą skatinančių procesų – dirvožemio tarša, šiltnamio dujų emisijos, vienkartinės plastiko pakuotės ir milijonai tonų neatsakingai išmetamo maisto.

Kol kas viską darome iš savo lėšų, todėl Tavo parama Patreone mums reiškia labai daug:

Close Menu