Jei bitės išnyktų nuo žemės paviršiaus – su jomis išnyktų ir visa žmonija. Šią skambę frazę esame girdėję bemaž kiekvienas iš mūsų, tačiau ar tai tiesa? Kodėl bitės tokios reikšmingos mūsų ekosistemai? Ar jos iš tiesų nyksta? Jei taip, kodėl? Ar ateityje bičių darbą dirbs žmonės?

Šiais metais, balandžio 22–ąją dieną, tarptautinę Motinos žemės dieną, buvo paskelbta prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės premija už pasiekimus aplinkosaugos srityje. Premijos laureatu tapo filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila. Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su Mindaugu apie jo režisuotą filmą, dar vaikystėje gimusią meilę miškams, Sengirės fondą ir neišsemiamą sengirių naudą.

Atliekų tvarkymas Lietuvoje - sudėtinga ir mitais apipinta sistema. Daugelis mūsų nėra tikri, kokios yra atliekų perdirbimo galimybės Lietuvoje, ir kaip su mūsų šiukšlėmis dorojasi sąvartynai. Suvokdama savo ir kitų gyventojų žinių spragą atliekų tvarkymo klausimais, susiruošiau į regioninį Kazokiškių sąvartyną, kur nugula Vilniaus apskrities atliekos. Nuvykusi viską ištyrinėjau, pasikalbėjau su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriumi Tomu Vaitkevičium ir šiandien jums pateikiu atsakymus ir dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kaip veikia mūsų sąvartynai.

Sovietmečiu Lietuvoje jau veikė pirmieji ekologijos judėjimai. Vienas garsiausių - Atgaja, 1987-ais metais, vizionieriaus ir aktyvisto Sauliaus Griciaus Kaune įkurtas ekologinis judėjimas, kovojęs prieš mūsų šalies taršą ir sovietų okupaciją. Atgajos istorija yra pripildyta įvairiausių įkvepiančių istorijų - taikus tylos protestas karinėje sovietų bazėje, bado streikas prieš Nemuno taršą ar taikos žygis per Lietuvą su plevesuojančia Lietuvos trispalve.

Iniciatyvos „Kūrybos kampas 360° įkūrėjas Giedrius Bučas yra puikus pavyzdys, kiek daug gali vienas žmogus, užsidegęs tvarumo idėjomis. Apkeliavęs 1300km aplink Lietuvą ir surinkęs daugiau nei 1 toną besimėtančių šiukšlių, Giedrius Bučas siekia šviesti visuomenę apie taršos problemas ir skatinti aplinkosaugos idėjas Lietuvoje.

Tyrimai rodo, kad vyresnioji karta aktyviau imasi aplinkai draugiškų veiksmų, o moterys statistiškai daugiau rūpinasi aplinkosauga, nei vyrai. Kodėl taip nutinka? Naujausioje Išpakuotos serijoje šiuos ir kitus tyrimus aptaria aplinkos psichologijos mokslininkė Audra Balundė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį bei jį lemiančias priežastis.