Vilniečio gyvenimas dėl oro taršos sutrumpėja 6 mėnesiais. Ką galime padaryti?

Vilniečio gyvenimas dėl oro taršos sutrumpėja 6 mėnesiais. Ką galime padaryti?

Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, pasaulyje kasmet nuo oro taršos miršta apie 7 milijonai gyventojų, o net 99% pasaulio gyventojų gyvena vietose, kuriose oro tarša viršija nustatytus saugius standartus. 

Ši problema neaplenkia ir mūsų, Europoje kasmet nuo oro taršos miršta apie 400,000, o Lietuvoje – 3,000 gyventojų. Panašu, kad kvėpuojame mirtį keliančiu pavojumi, tačiau retai apie jį susimąstome.

Naujausioje serijoje susitinkame pasikalbėti su aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite aptarti oro taršos situaciją Lietuvoje ir pasaulyje.

Šiuo metu, pasak duomenų, Vilniuje oro tarša viršyja saugias normas. Kokia yra bendra situacija pasaulyje?

– Oro tarša yra tas aplinkos veiksnys, kuris, deja, sukelia mirtį. Oru kvėpuojame tokiu, kokį turime, savo šalyje, jo nepasirinksi. Skaičiai yra gąsdinantys, pasauliniu mastu apie 6-7 milijonai žmonių per metus patiria prielaiškinę mirtį nuo oro taršos. Europoje – 400,000 žmonių, o Lietuvoje – 3,000. Tai yra žymus skaičiai. Dabar prasidėjo šildymo sezonas, todėl kietųjų dalelių koncentracijos šoktelėjo. Tokia situacija kartojasi kasmet, tai nėra išskirtinis įvykis, bet mes norime kad kuo mažiau tokių situacijų būtų.

Paminėjote, kad kasmet, prasidėjus šildymo sezonui, oro taršos situacija kartojasi. Ar ji tendencingai blogėja?

– Ne visose šalyse auga oro tarša, šalys imasi priemonių, kurios užkertą kelią ir jau matome rezultatus. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys puikiai tvarkosi su šia problema. Blogiausia situacija yra Azijos šalyse – Bangladešas, Pakistanas, Indija, ten žmonės ir žinių mažai turi, ir priemonių mažai imasi, ir gamtinė aplinka daro poveikį. Lietuvoje situacija po truputį gerėja, bet, deja, gerėja labai lėtai. Turime 18-os metų duomenų, tai tendencijos kai kuriuose miestuose nėra džiuginančios, ypatingai prie intensyvaus eismo gatvių, ten tos problemos labai aštrios.

O kaip yra Lietuvoje situacija? Kokiuose miestuose ši problema labiausiai matoma?

– Na didžiausias koncentracijos fiksuojamos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir prie intensyvaus eismo gatvių. Šiose vietose yra didėjimo tendencija, kituose miestuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje, ten situacija yra geresnė, kai kur ir mažėjimo tendencija matoma. Galime daryti tokią išvadą, kad didžiausias oro taršos kaltininkas didžiuosiuose miestuose yra transportas ir šildymas – kietojo kuro deginimas individualiuose namuose, energetikos įmonėse. Šildymo sezonas yra pats užterščiausias ir nesveikiausias žmogui laikotarpis oro kokybės atžvilgiu, sergamumas kvėpavimo takų ligomis iš dalies padidėja dėl prastos oro kokybės. Jei mūsų pastatai būtų gerai izoliuoti, termoizoliacija būtų puiki, tada sumažėtų poreikis deginti kurą ir būtų efektas. 

Gaisras Vilniuje. Šaltinis: Aplinkos Apsaugos Agentūra

Paminėjote, kad transportas prisideda prie oro taršos. Kaip žinome, Lietuvoje didžioji dauguma automobilių gatvėse yra taršūs, turintys vidaus degimo variklius. Kaip stipriai tai prisideda prie oro taršos problemos?

Automobiliai yra pagrindinis azoto dioksido didelių koncentracijų ir kietųjų dalelių koncentracijų šaltinis. Ši problema jau po truputį sprendžiama, yra tokios priemonės kaip automobilių taršos mokestis, tai yra žingsnis į priekį. Žinoma, elektromobilių skatinimas, nes tai yra tiek klimato kaitos, tiek  šiltnamio dujų atžvilgiu taršiausias serktorius.

Įdomu, kad žmonės labai priešiškai reaguoja į automobilių taršos mokestį, kodėl taip yra? Ar todėl, kad mes nematome oro taršos nelaikome jos problema? 

– Taip, kadangi oro taršos poveikis, šiltnamio dujos, klimato kaita yra tokie ilgalaikiai procesai ir tu jų iškart nepajunti, negali įvardinti, kad susirgai astma ar kažkokia kita liga dėl oro taršos, tai čia ir yra problema, nėra to staigaus pokyčio. Vilniečio ar Kauniečio gyvenimo trukmė sutrumpėja šešiais mėnesiais dėl oro taršos, tai tokiais pavyzdžiais reikėtų komunikuoti ir tuomet galbūt ir ateitų supratimas kaip tai mus veikia.

Neseniai išėjo naujos Pasaulinės sveikatos organizacijos oro taršos gairės, kas jose pasakyta?

– Taip, rugsėjo pabaigoje buvo pristatyos naujos oro taršos gairės, atnaujintos pirmą kartą nuo 2005-ų metų. Dabar jos atėjo žymiai griežtesnės ir mes iš tikrųjų išsigandome. Pasiekti jas reikės be galo daug pastangų,  ne tik valstybių, vyriausybių pastangų, bet ir pačių gyventojų noro, supratimo. Jeigu mes dabar vertintume savo oro kokybę pagal naujausias PSO išleistas gaires, deja, bet praktiškai visuose Lietuvos miestuose būtų labai bloga situacija, mes visur viršytume normas, net ir Žemaitijos nacionaliniame parke viršyjame kai kurias PSO oro taršos gaires.

Dėl smogo Vilniuje – naujas pranešimas - DELFI
Smogas Vilniuje

Tai net Žemaitijos nacionaliniame parke oro užšterštumas yra per didelis?

– Taip, bet jis yra per didelis nes tai yra pernaša, iš kitų šalių atnešta tarša. Jeigu mes visoje Europoje sumažinsime koncentracijas, tikėtina, kad ir pas mus tas fonas nukris ir kažkiek sumažės, bet aišku, mes turime patys idėti pastangų.

O kokie yra esminiai veiksmai kurių Lietuvoje jau imamės kovoje su oro tarša?

– Dabar kaip tik yra planuojamas oro taršos mažinimo planas, ruošiamasi atnaujinti energetikos ir klimato programos planą, šiuose planuose bus numatyta be galo daug priemonų, kurios leis sumažinti tiek oro taršą, tiek kartu ir klimato kaitą skatinančių dujų išmetimus. Pavyzdžiui, tokios priemonės kaip geležinkelio elektrifikavimas, krovinių gabenimas miksuotu būdu, nevežant visą atstumą sunkvežimiu, bet perkeliant ant elektrinių lokomotyvų.Galbūt girdėjote apie iniciatyvą „Lietuvos Žaliasis Miestas“, savivaldybės rungtyniauja kas įsidiegs daugiau iniciatyvų, kurios sumažintų ne tik oro taršą, bet ir kitą taršą. Tuomet, žinoma, darnaus judumo planai, kurie yra visuose miestuose, žaliosios zonos yra planuose.  Tai puiku, bet reikia, kad visuomenė sąmoningėtų, kad kiekvienas savo kasdieninėje veikloje darytų tam tikrus žingsnius, nors ir labai mažus.

Galbūt yra galimybė ne tik sustabdyti oro taršą, bet ir ją išvalyti? Ar yra valstybių, kurios renkasi tokį sprendimų kelią?

– Žinau, kad tokios technologijos egzistuoja ir galbūt kai kuriusoe miestuose yra įdiegtos, bet dėl jų efektyvumo aš abejočiau. Mes turėtume užsiimti prevencija, o ne teršti ir valyti. Išvalyti galima galbūt vidaus patalpų orą, kas irgi yra labai aktuali problema, bet aplinkos orui reikėtų labai didelių išteklių ir brangiau kainuotų negu ta pati prevencija. Aš manau, kad švietimas kol kas yra kelias ir didžiojoje dalyje Europos einame šiuo keliu.

Kaip jus atrodo, kokia yra oro taršos ateitis? Paminėjote, kad yra šalių, kurios sugeba jau dabar sumažinti oro taršą, ar tikite, kad mes galime išspręsti šitą problemą ir pasiekti PSO gaires?

– Aš manau, kad yra dedamos visos pastangos, kad mes artėtume link tų gerųjų normų, bet yra klimato kaitos problema, mes nežinome kaip tai paveiks oro taršą, kiek mes turėsime gaisrų, sausrų, nepalankių meteorologinių sąlygų, tai turės įtakos oro kokybei. Žingsnių ir pokyčių visuomenės mąstyme reikia dabar ir greitai. 

Oro taršos situaciją Lietuvoje ir pasaulyje galite stebėti realiuoju laiku.

Išpakuota TV laidą galite stebėti kiekvieną sekmadienį, 11:30h, per Delfi TV.

Leave a Reply

Close Menu