Beveik trečdalis Lietuvos susiduria su energetiniu nepritekliumi. Kas tai?

Beveik trečdalis Lietuvos susiduria su energetiniu nepritekliumi. Kas tai?

Straipsnio autorė: Rytė Jarmoškaitė, projektas „Šiltnamis“

Žodžiai „skurdas“ ar „nepriteklius“ gąsdina dažną ausį, su šiais žodžiais ne visi noriai asocijuojasi. Visgi energetinis nepriteklius paveikia net ir tuos, kurie nesijaučia esantys skurde. Energetinis nepriteklius – tai ne individuali nesėkmė, o sistemos klaida.

Nors, vėliausiais duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų yra energetiniame nepritekliuje, o Europoje pagal šios problemos mastą esame antrieji, šis terminas mums dar naujas. Aš apie jį irgi sužinojau tik pernai, ir kai bandau papasakoti savo draugėms ar šeimos nariams, prie kokio projekto praleidžiu tiek laiko, šie tik pakelia antakį ir laukia paaiškinimo. Tačiau vos pradedu kalbėti apie šildymo kainas ar daugiabučių renovacijas, visi šią problemą atpažįstą.

Šaltinis: projektas „Šiltnamis“

Tarkime, nuomojiesi butą sovietiniame nerenovuotame daugiabutyje: tai reiškia, kad žiemomis negali reguliuotis šildymo ir turi mokėti aukštas sąskaitas, net jei tau bute ir per karšta (todėl laikai atidarytą langą). Sąskaitų našta tokia didelė, kad šiais mėnesiais turi pataupyti maistui, transportui, o gal net skolintis iš artimųjų. Renovacija tau skamba kaip puiki idėja, bet kadangi butą nuomojiesi, negali dėl to priimti jokių sprendimų.

Tuo tarpu tavo iš pensijos gyvenantis kaimynas nenori renovacijos, nors neadekvatus šildymas kelia problemų jo širdies būklei. Tai kodėl jis prieš pokyčius? Nes pirmame aukšte įsikūrusios parduotuvės atstovai jam beldėsi į duris su istorijomis apie renovacijos firmų bankrotą ir skatino tokios opcijos atsisakyti. Galų gale, senelis neturi kam to buto palikti, o renovacijos kainos aukštesnės už jo pensiją. Nors jis ir galėtų gauti kompensaciją, ši informacija jo nepasiekė.

Kaimynė iš antro aukšto – vieniša mama, kuri pandemijos įkarštyje prarado darbą. Ji ir jos atžala dabar nuolat namuose ir sunaudoja žymiai daugiau energijos nei įprastai. Dar blogiau – atsidaryti lango jai visai nekyla noro, nes nuo kaimynystėje esančių privačių namų rūksta dūmai. Ten gyvenantys žmonės šaltomis žiemos mistinėmis žaliavomis kuria pečių. Dūmuose skendi ir kitame kvartalo gale gyvenančios verslininkės saulės baterijos. Visi šie žmonės susiduria su energetiniu nepritekliumi, bet jaučiasi šios problemos izoliuoti, atskirti.

Energetinis nepriteklius – problema su daug veidų ir kvapų. Ne visi žmonės, kurie susiduria su šiuo iššūkiu kenčia ir dėl finansinio skurdo. Anksčiau minėta verslininkė irgi kvėpuoja užterštu oru, nors pinigų jai ir netrūksta. Šiukšles deginantis kaimynas pats mielai gamintųsi elektrą vėjo pagalba, bet jis neturi pakankamai lėšų tokiai investicijai. Tai – sisteminės nelygybės pavyzdžiai, kurių pasekmės turi įtakos tiek visuomenės sveikatai, tiek klimato kaitai. 

Prie ko čia klimato kaita?

Pasirodo, šalti ir perkaitę namai eina koja kojon su šylančiu klimatu.

„Europos Žemės Draugų“ (Friends of the Earth Europe) klimato teisingumo ir energetikos kampanijos atstovė Martha Myers pabrėžė, kad netvarūs būstai – tai vieta, kur iššvaistoma daugiausiai energijos. Kampanijos duomenimis, 70 proc. pastatų Europoje švaisto energiją. Bendrai, žemyne 40 proc. visos energijos sunaudojama namuose, tad toks aukštas energetiškai netvarių pastatų skaičius kelia problemų tiek visuomenei, tiek planetai.

Visų pirma, namuose mes nuolat naudojame energiją: apšvietimui, maisto gaminimui, dulkių siurbliui, ventiliatoriui ir t.t. Daug energijos naudojame ir tam, kad namai būtų saugūs bei patogūs. Žvarbios lietuviškos žiemos ilgos, tai ir šildyti savo butus bei privačius namus esame įpratę didelę metų dalį. O kaip su vasaromis? Šiemet jau susidūrėme su neįprastos kaitros iššūkiais, o rekordiniai karščiai ir toliau mus „lepins“. Tai reiškia, kad namų vėdinimui greit nebeužteks praviro lango – vėdinimo sistemos tuoj taps būtinos visuose namų ūkiuose.

Daug energijos tiesiog iššvaistome 

 Turbūt sutiksite, kad šildyti reikia namus, o ne lauką – tam būtina atitinkama namų infrastruktūra, kuri sulaikytų šilumą viduje žiemą ir neleistų namams perkaisti vasarą. Užlopyti sienas ir stogus visgi negana – temperatūra turi būti reguliuojama pačių gyventojų, o ne centralizuotos sistemos. Mūsų visų kūnai skirtingi, todėl ir patogiausia kambario temperatūra ne visiems tokia pati. Radiatorių reguliavimas leidžia mums jaustis patogiai, sutaupyti lėšų ir švaistyti mažiau energijos.

Svarbu ir tai, kaip energija, kurią naudojame, yra pagaminama. Tačiau perėjimas nuo iškastinio kuro prie tvaresnių atsinaujinančių energijos šaltinių nėra toks paprastas procesas. 

Šiandien švari energija vis dar yra privilegija, kuri nėra prieinama visoms socialinėms grupėms. Jei Lietuvos gyventojai nori namuose įsirengti atsinaujinančios energijos elektrines, valstybė jiems padengia dalį išlaidų. Puiku! Sau švarią energiją besigaminantys žmonės ilgainiui sutaupo pinigų ir mažiau teršia aplinką. Visgi ne visi gali sau leisti kelių tūkstančių pirminį įnašą, ne visų socialinė padėtis leidžia tiek susitaupyti. Tokiais atvejais dažnas gyventojas renkasi iškastinį ar kietąjį kurą, taip toliau kenkdami savo ir planetos sveikatai.

Šaltinis: projektas „Šiltnamis“

Gal padėtų renovacijos?

Kadangi energetinis nepriteklius – struktūrinė problema, ji reikalauja sisteminių sprendimų. Energetiškai netvarių pastatų renovacija – plačiausiai pripažįstamas sprendimas. Renovuotuose namuose energija vartojama efektyviau, pastatai tampa saugesni jų gyventojams, finansinė našta sumažėja.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. Tam, kad renovacija išspręstų socialines ir aplinkosaugines energijos problemas, ji turi būti pasiekiama visoms visuomenės grupėms ir atliekama kokybiškai.

Šiuo metu Lietuvoje sovietinių daugiabučių renovacija jau vykdoma, bet ši programa nėra pakankamai ambicinga. Siekiant pagerinti energetinio nepritekliaus rodiklius būtina skirti daugiau finansavimo spartesnei, pigesnei ar net nemokamai namų renovacijai, kurios rezultatai būtų diktuojami gyventojų poreikių. 

Klaipėdoje kalbinti daugiabučių gyventojai dalinosi, kad kartais sunku pasitikėti renovaciją vykdančiomis įmonėmis. Taip pat ne visi gyventojai jaučiasi galintys sau leisti tokią investiciją. Nors valstybė teikia ribotą finansinę paramą, informacijos sklaida šiuo klausimu nėra plati, dėl to kai kurie gyventojai renkasi gyventi nesaugiuose būstuose ir sutaupyti lėšų rizikuodami savo gerove.

Privačiuose namuose gyvenantys žmonės irgi ne visada gali sau leisti pereiti prie švaresnių energijos šaltinių. Nors saulės baterijų ir vėjo jėgainių gaminama energija pigesnė ir švaresnė, tačiau jėgainių įrengimas vis dar brangus, net ir su kompensacija.

Tikriausiai nenustebinsiu sakydama, kad didžiausia problema renovacijų programose šiandien – pinigai. Norint padaryti aplinkinių sveikatą ir aplinką tausojančius  būstus prieinamas visiems, gyventojams renovacija turi būti nemokama. Ir norint to pasiekti, reikia skirti pinigų kokybiškai pastatų renovacijai tiek valstybiniame, tiek europiniame lygmenyse.

Šaltinis: projektas „Šiltnamis“

Kas imsis pokyčių?

Energetinis nepriteklius – ne išskirtinai Lietuvos fenomenas. Su šia problema susiduria ir kitos šalys. Dėl to vystydamos projektą „Šiltnamis“, kartais susisiekiame su užsienio aktyvistais, kurie turi daugiau patirties.

Geras pavyzdys Marthos Myers kampanija, kurios tikslas yra spausti Europos Sąjungos institucijas priiminėti ryžtingesnius sprendimus, kurie iš esmės spręstų energetinio nepritekliaus problemas.

Klimato ir energetikos problemos yra tampriai susijusios. Vertinant šią problemą iš teisingumo perspektyvos tampa aišku, kad energetinis nepriteklius labiausiai paveikia pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Todėl svarbu pripažinti, kad tai yra ne asmeninė, o struktūrinė problema“. – dalinosi M.Myers.

Aktyvistė pripažįsta, kad kokybiškai atliktos renovacijos galėtų būti labai veiksmingas struktūrinės problemos sprendimo būdas:

Visų prima, pastatų renovacija pakelia gyvenimo kokybę. Žmonės jaučiasi saugiau ir tai turi privalumų fizinei bei psichinei gyventojų sveikatai. Antra, renovacija naudinga aplinkosaugai, nes taip iššvaistoma mažiau energijos. Galiausiai, atsakingos renovacijos programos sukuria naujas darbo vietas.

Bet ne viskas vyksta elitiniame politikos lygmenyje. Aktyvistės nuomone, bendruomenės susitelkimas ieškant efektyviausių sprendimo būdų yra be galo svarbus.

Negalime nuvertinti bendruomenių galios. Žmonės jaučiasi mažiau vieniši ar izoliuoti energetinio nepritekliaus, kai jie priklauso augančiam judėjimui, kai jiems prieinamas švietimas. Kai žmonės supranta, kad jie ne vieni kenčia nuo šios problemos ir patys gali priiminėti sprendimus, jie jaučiasi įgalinti“, – pasakojo M.Myers.

Viena iš tokių bendruomenės iniciatyvų – Fuel Poverty UK, kovojanti prieš energetinį nepriteklių Jungtinėje Karalystėje. Savanoriai organizuoja susitikimus ir bendraudami su energetinio nepritekliaus paveiktais žmonėmis buria bendruomenę. Kartu ieškodami sprendimų individualių namų ūkių iššūkiams, jie taip pat kuria bendrus reikalavimus įstatymų pataisoms, teikia prašymus vietos valdžiai.

Bendruomenių susitelkimas šios problemos akivaizdoje gali sukelti teigiamų pokyčių.

Europoje yra įvairių sėkmės pavyzdžių, kai žmonės susitelkia į bendruomenes ir pasiekia reikšmingų pergalių. Protestuojantys Jungtinės Karalystės gyventojai pasiekė įstatymo pakaitų, o Škotijoje gydytojai dabar gali „išrašyti“ renovaciją, jei yra įrodymų, kad paciento sveikata pablogėjusi dėl pastato kaltės“, – pasakojo M.Myers.

Šaltinis: projektas „Šiltnamis“

Kas vyksta Lietuvoje?

Džiaugiuosi , kad nors energetinis nepriteklius – vis dar mistinis terminas dažno lietuvio ausiai, judėjimas siekiant spręsti šią problemą vyksta!

Šių metų pradžioje pradėję projektą „Šiltnamis“ apie energetinį nepriteklių Klaipėdoje, buvome vieni,  tačiau dabar jau esame dalis komandos:

Lietuvos Energetikos Institutas (LEI) nagrinėja šią temą savo statistiniuose tyrimuose. Lietuvos Vartotojų Organizacijų Aljansas (LVOA) vykdo savo projektą šia tema, taip pat jie teikia nemokamas konsultacijas telefonu. Klaipėdoje su mumis bendradarbiauja Klaipėdos Bendruomenių Asociacija (KBA), kartu organizuojame renginius tolimesnei informacijos sklaidai.

Džiaugiamės, kad energetinio skurdo tema susilaukia vis daugiau dėmesio, nes tik garsiau kalbėdami turime šansų paversti tai išsprendžiama problema.

Prieš atsisveikindama, paliksiu Jus su keliais praeivių pasisakymais apie jų patirtis. Kuri iš šių patirčių artimiausia jums?

„Vasarą, kai įkaista butai, negaliu atidaryti langų, nes nuo uosto kyla smarvė ir triukšmas, bet niekas apie tai nešneka.“

„Jei renovacijos būtų pigesnės ir kokybiškos, aš irgi pasirašyčiau. Dabar žiemą butas įšyla iki 25–ių laipsnių, o man dėl širdies galima tik iki 16–os. Tad turiu sėdėti atidarytais langais ir vis tiek mokėti didžiules sąskaitas už šildymą.“

„Turiu skambinti sūnui, nes badas. Už viską reikia mokėti – šiukšles, sklepo duris, kaimynams krintančius balkonus. Ką daryti? Nieko – mokėti. Man per žema kyšius duoti.“

„Šildymo sezonu turiu išlaikyti du butus, nes mano sūnus dėl pandemijos yra prastovose ir jų neužtenka sąskaitoms padengti. Kai šildymas trunka pusę metų, žmonėms susideda labai didelės išlaidos.“

„Brangu, brangu. Noriu, kad būtų pigiau, nes dabar susimoku tik dėl to, kad padeda anūkai, kurie dirba užsienyje.“

Daugiau informacijos rasite IŠPAKUOTA DELFI TV laidoje apie energetinį nepriteklių:

Daugiau ir ilgesnių istorijų rasi mūsų puslapyje https://siltnamisklaipeda.wordpress.com/. Čia rasi ir mūsų kontaktus, jei nori pasidalinti savo istorija.

„Šiltnamio“ komanda siekia rinkti ir viešinti informaciją apie energetinį nepriteklių Klaipėdoje ir taip įtraukti miestiečius ieškant veiksmingų šios problemos sprendimo būdų. Mes manome, kad šiuo metu Lietuvoje siūlomi ir prieinami energetinio nepritekliaus sprendimo būdai nėra ilgalaikiai, dėl to juos tobulinti reikia kuo greičiau. Ateityje mūsų komanda siekia įkvėpti judėjimą, kovojantį už universalią ir visiems prieinamą bei tvarią energiją ir platesnį namų renovacijos prieinamumą. Sprendžiant socialines problemas ypač svarbu skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir klimato teisingumą.

Projektas „Šiltnamis“ yra remiamas The Minor Foundation for Major Challenges.

Leave a Reply

Close Menu