Lapkričio mėnuo asocijuojasi su Visų Šventųjų diena arba Vėlinėmis (pasirodo, mūsų protėviai jas vadino Ilgėmis), tačiau tie, kuriems rūpi klimato kaita, šių metų kalendoriuje turėtų apsibraukti ir lapkričio 1–12 dienas, nes tada vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, paprasčiau žinoma kaip COP26. Skamba painiai? Skubam paaiškinti, kas yra COP26, ir kuo ši konferencija svarbi kiekvienam, susirūpinusiam aplinkosauga.

COP26? Skamba kaip elementas periodinėje lentelėje

COP – tai kasmetinis Jungtinių Tautų organizuojamas renginys, pirmą kartą suorganizuotas 1995-aisiais, kurio metu Jungtinių Tautų lyderiai susirenka aptarti ir spręsti klimato kaitos keliamus klausimus.

Nekaltinsime jūsų, jei šį pavadinimą girdite pirmą kartą. Tačiau esame tikri, kad teko girdėti apie 2015-ųjų Paryžiaus susitarimą. Būtent COP21 konferencijos metu 196 valstybės sutarė bendromis pastangomis sulėtinti klimato šiltėjimą 1,5–2 °C, lyginant su prieš industriniais laikais. Tai ir yra garsusis Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, kurio dalis yra ir Lietuva. Atsimename, naujienos apie šį susitarimą buvo daugiausiai vilties suteikęs politinis įvykis, kurio liudininkais kada nors yra tekę būti. 

Būta ir nesutarimų, 2019 m. JAV paskelbė pasitraukianti iš susitarimo. Tačiau tai netruko ilgai, nes naujasis prezidentas Joe Bidenas jau pirmąją savo prezidentavimo dieną nusprendė grįžti į šį susitarimą, o nuo vasario 19 dienos JAV vėl tapo viena iš Paryžiaus susitarimo narių. Viltis grįžta!

Ar valstybės laikosi susitarimo?

Nuo Paryžiaus susitarimo praėjo jau penkeri metai. Pasak „Climate Action Tracker“ (CAT), ryžtingesnių veiksmų turi imtis visos šį susitarimą pasirašiusios valstybės. Nepaisant to, ambicingi ES tikslai tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050-ųjų tikrai nenuėjo perniek. Mūsų žemyno valstybės yra vienos iš atsakingiausiai klimato konvencijos susitarimo besilaikančių valstybių. Tačiau ir tarp jų kyla nesutarimų: pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija pasisakė nespėsianti pasiekti nulinių emisijų iki 2050-ųjų ir prašo pratęsti terminą iki 2070-ųjų metų. 

Šiųmetinė COP26 ypatinga tuo, kad didžioji dalis Paryžiaus susitarimo išsikeltų tikslų turėjo būti įgyvendinti iki 2020-ųjų. Tai reiškia, kad susirinkusios valstybės galės kritiškai įvertinti per penkerius metus įgyvendintą progresą, didžiausius probleminius taškus ir nuspręsti, kokia linkme turime judėti toliau. Kitaip tariant, galėsime įvertinti, ar Paryžiaus susitarimas atnešė realių pokyčių kovoje su klimato kaita.

Ką daro Lietuva? 

Nors nesame tvarumo lyderiai, tačiau Lietuva pritaria tiek Paryžiaus susitarimui, tiek  Europos Žaliajam kursui. Veiksmai kovoti su klimato kaita ir vystyti žaliąją ekonomiką numatyti ir mūsų vyriausybės, ir prezidento Gitano Nausėdos darbotvarkėse. Vis dažniau girdimas Lietuvos tikslas iki 2030-ųjų metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 30 % (lyginant su 2005 m.). Be to, mūsų šalis yra išsikėlusi tikslą tapti klimatui neutralia valstybe ir transformuoti ekonomiką į žiedinę iki 2050-ųjų. 

Konferencijos  šeimininkai 

Su didele galia ateina ir didelė atsakomybė, – sakė Žmogus-voras, bet panašiai mąsto ir Jungtinė Karalystė, kuriai šiemet patikėta organizuoti COP26. Drauge su  Italija šios dvi šalys šiemet tampa konferencijos šeimininkėmis. Norėdami geriau suprasti, kas yra COP26, ir kokia jos reikšmė pasauliui, susitikome pasikalbėti su Jungtinės Karalystės ir Italijos ambasadoriais Lietuvoje Brianu Olley bei Diego Ungaro. Pasikalbėjome apie COP26 tikslus, programą, dalyvius bei jaunimo įsitraukimą į kovą su klimato kaita.

„Pandemijos kontekste turime galimybę pradėti iš naujo – sukurti tvaresnę, patvaresnę ir vieningesnę ekonomiką, kuri eitų išvien su Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimo siekiais. Dabar metas ne tik kalbėti, bet ir veikti. Aš būčiau be galo laimingas, matydamas visų šalių įsitraukimą, kuriant švaresnę ir žalesnę ateitį“, – pasakojo mums Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje.

„Organizuodama COP26, Jungtinė Karalystė siekia sukurti platformą, kurioje pasisakyti ir prisidėti galėtų visi. Sprendimų priėmime turi dalyvauti kiekvienas, norintis kovoti su klimato kaita ir skatinti aplinkosaugą.“ – priduria jis.

Džiugesį kelia ir tai, kad COP26 laukia ne tik pasaulio lyderių, bet ir aktyvistų bei aplinkosaugininkų, kurių indėlis, ieškant sprendimų kovoje su klimato kaita, yra itin svarbus. „COP26 metu turėsime atskirą zoną, kurioje pasisakys nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų atstovai, verslai, akademikai, profesinės sąjungos ir pilietinė visuomenė. Šie dalyviai galės organizuoti parodas, diskusijas, instaliacijas ir renginius, kurių metu platesnei auditorijai galės pristatyti savo veiklą kovoje su klimato kaita.“ – mums pasakojo Brianas Olley.

Bus išklausyta ir jaunoji karta

Nepraleidome progos paklausti, ar COP26 skirs dėmesį jauniesiems atyvistams ir jų išsakomoms idėjoms. „Jaunimo įsitraukimas į COP26 yra labai svarbus aspektas.“ – teigė Italijos ambasadorius Lietuvoje Diego Ungaro. Nors COP26 vyksta Glazge, savo ruožtu Italija kvies jaunimą sudalyvauti rugsėjo 28–30 dienomis Milane vyksiančiame renginyje „Youth4Climate“. Renginio metu dalyviai aptars jaunimo įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus klimato kaitos klausimais, taip pat Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą, nevyriausybinių organizacijų rolę kovoje su klimato kaita bei edukacijos ir mokslinės komunikacijos svarbą.

„Renginyje galės dalyvauti 400 jaunuolių. Renkant dalyvius, lyčių lygybė, geografinė pusiausvyra ir socialinė įtrauktis bus svarbūs atrankos aspektai. Norėtume, kad renginyje dalyvautų po du jaunuolius iš kiekvienos iš 197 Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos dalyvių. Dalyviai bus atrenkami, remiantis jų klimato kaitos ar tvaraus vystymosi aktyvizmu.“ – pasakojo Italijos ambasadorius.

Tačiau prisidėti prie COP26 įmanoma jau dabar, net neišvykstant iš savo namų. Apsilankę Youth4Climate: Live Series, galite stebėti aktyvias jaunimo diskusijas su ekspertais. Čia rasite pokalbius apie gamtos įkvėptus sprendimus, tvarų atsistatymą po pandemijos ir daug kitų su klimato kaita susijusių diskusijų.

Jungtinės Karalystės pavyzdys

Parodydama, kad į Paryžiaus susitarimą žiūri rimtai, Jungtinė Karalystė jau paskelbė kol kas ambicingiausią taršos mažinimo tikslą Europoje – planuoja iki 2030-ųjų savo klimato kaitą spartinančias emisijas sumažinti 68 % (lyginant su 1990 m.). „Mūsų ministras pirmininkas sukūrė ambicingą 10-ies žingsnių žaliosios industrinės revoliucijos planą, kuris padės Jungtinei Karalystei pasiekti nulines emisijas. Šiam planui įgyvendinti vyriausybė skirs £12 milijardų ir kartu sieks sukurti net 250 000 naujų tvarių darbo vietų. Turime aiškią intenciją tapti švariųjų technologijų pasaulio lyderiais.“ – pasakojo Jungtinės Karalystės ambasadorius.

Panašių ambicijų prireiks ir iš kitų šalių, kurios konferencijoje diskutuos apie penkis šių metų COP26 prioritetus: prisitaikymą ir atsparumą, gamtą, energetikos pertvarką, spartesnį judėjimą prie netaršaus kelių transporto bei finansus. 

„Mes pasirinkome šiuos penkis COP26 prioritetus, nes jų pagalba galime išvengti klimato kaitos pavojaus. Šie tikslai taip pat tarnauja ir ekonomikos raidai: pigesnė energija, maisto tiekimo saugumas, atspari infrastruktūra, geresnės galimybės gauti finansavimą. Visų šių tikslų vystymas padės pasiekti greitesnį progresą kovoje su klimato kaita.“ – teigė Brianas Olley.

Ko iš COP tikimės šiemet?

Pasak Briano Olley, COP26 leis atsigręžti į Paryžiaus susitarime pasirašytus tikslus,  įvertinti šalių progresą bei planuoti ateities veiksmus. Antro Paryžiaus susitarimo šiemet nebus, bet ir nereikia. Svarbu kuo greičiau pereiti prie ambicingų planų įgyvendinimo, atpažįstant gerąją  šalių praktiką ir veikiančias priemones, kurios padėtų apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Darbas jau pradėtas, tad belieka tikėtis, kad konferencijoje dalyvaujančios valstybės išliks vieningos ir, vadovaudamosios mokslinėmis žiniomis, sparčiai judės nulinių emisijų ir žaliosios ekonomikos link.

„Apskritai, aš esu labai laimingas, matydamas, kad buvimas žaliu tampa mada, populiariu judėjimu. Gyventi nedraugiškai klimatui nebėra madinga, o tai man suteikia labai daug vilties.“ – dalinosi Jungtinės Karalystės ambasadorius Brianas Olley. Mes sutinkame – ekologija tampa madinga ne tik tarp pavienių šalies gyventojų. Tvarumas pagaliau virsta ir viena iš pagrindinių pasaulio šalių lyderių diskusijos temų. Būtent tam ir skirtas COP26.

Daugiau apie COP26 galite sužinoti čia.

Susidomėjai „Youth4Climate“? Sužinok daugiau ir galbūt tu atstovausi Lietuvos jaunimą COP26!

Nepamiršk, kad įdomias diskusijas klimato kaitos temomis gali stebėti jau dabar @ Youth4Climate: Live Series.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės ir Italijos ambasadomis Vilniuje.