Šių metų, 2021–ųjų liepos 3–ąją dieną visa Europos Sąjunga žengė drąsų žingsnį tvarumo link. Būtent šią dieną, visos sąjungos narės, įskaitant į Lietuvą, turėjo iš savo parduotuvių lentynų panaikinti dalį vienkartinio plastiko pakuočių. Rodos, pagaliau galime džiaugtis ryžtingais veiksmais sumažinti plastiko taršą, tačiau ką ši Europos Sąjungos direktyva iš tiesų reiškia? Koks plastikas yra uždraustas? Ar Lietuvai pavyks įgyvendinti Europos Sąjungos siekius?

Išpakuotoje svečiuojasi biomokslų doktorantė, tvarumo, socialinių inovacijų, išteklių valdymo ir atsparumo klimato kaitai šalininkė Rasa Tumaševičiūtė, kuri atskleidė, kodėl vien šio plastiko draudimo nepakaks, siekiant susidoroti su plastiko tarša.

Rasa savo studijose koncentruojasi į organinių atliekų tvarkymą, o šios srities tyrimus mokslininkei teko atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinėje Respublikoje bei Malaizijoje. Šiais metais Rasa pakviesta dalyvauti Jungtinių Tautų klimato konferencijoje (COP26) ir kalbėti plastiko bei dirvožemio temomis.  

Nuotekų atliekas paversti ekologišku plastiku

Vienas pagrindinių Rasos tikslų – atrasti būdą gaminti bioplastiką iš nuotekų sistemoje randamų mikroorganizmų. Taip vienu metu spręstume plastiko taršos, kompostuojamų pakuočių ir nuotekų valymo klausimus.

„Man tai atrodo kaip geriausias žiedinės ekomomikos pavyzdys, kai tu turi visiškai atliekinį srautą ir gali jį išnaudoti, kad gautum medžiagą, kurią galima naudoti. Žinoma, dar ilgą kelią nueiti, bet mikroorganizmai yra tuo nuostabūs, kad pasirinkus tinkamą mikroorganizmų rūšį, tu gali juos įdarbinti, kad jie tau kurtų būtent tą medžiagą, kurios tau reikia“, – dalinasi Rasa.

Plastiko taršos problemą pasaulis aptarinėja jau ne vieneri metai, tačiau daugelis vis dar nežino, kodėl būtent šio tipo medžiagą siekiama uždrausti. „Na visų pirma jam pagaminti reikia žaliavinės naftos, tai yra visiškai šviežia nafta ir dujos. Tai yra tos medžiagos, kurių mes bandome atsisakyti, nes jos daro įtaką problemoms susijusioms su klimato kaita. Kita problema su plastikais yra ta, kad jie yra skirtingi, tai nėra kažkokia viena rūšis. Ir tada labai prasideda daug problemų, mes neturime perdirbimo gamyklų, nežinome kaip tos medžiagos apskritai persidirba, ar įmanoma mechaniškai sutvarkyti, ar reikia kažkokių cheminių metodų. Iš esmės plastiko rūšys kenkia visam perdirbimo procesui, tu negali perdirbti medžiagų, kurios yra sudarytos iš skirtingų plastikų“, – pasakoja Rasa.

„Tikėtis, kad Lietuvoje perdirbame plastiką – naivu“

2018–aisiais Europoje pasklido statistika, kurioje teigiama, kad Lietuva perdirba daugiausiai plastiko visame žemyne, net 69,3%. Tačiau šis skaičius žymi pirminį plastiko perdirbimą – pavertimą jį granulėmis, o galutinių perdirbto plastiko produktų Lietuva iš tiesų beveik nepagamina.

Idėją, kad rūšiavimo konterineriuose nugulusias atliekas perdirbame Rasa prilygina indulgencijai.
„Tai yra naivu. Lietuvoje mes turime pirminį perdirbimą, tai reiškia, kad dažnu atveju mes iš plastiko pagaminam granules. Tada siunčiam į kitas šalis antriniam perdirbimui. Lietuvoje stovi vos kelios gamyklos, kurios gali pagaminti galutinį produktą, tos gamyklos negali visų medžiagų, kurios yra mūsų rinkoje, aprėpti, nes tai yra specifinės atliekos. Mes tiesiog negalime pristatyti tiek daug gamyklų vienoje valstybėje visiems tiems srautams. Dėl to Lietuvoje yra tokia situacija, mes turime pirminį perdirbimą, poto antriniam mes išvežame.“

Lietuvos perdirbimo rodikliai atrodo puikiai, tačiau po pirminio perdirbimo plastikas yra gabenamas į užsienį, o kas su juo daroma – mes nežinome. Kaip pavyzdį mokslininkė duoda PET plastiko butelius, kuriuos surenka depozito sistema. Pasak Rasos, iki šiol tiksliai nėra aišku, kas yra pagaminama iš šių sėkmingai Lietuvoje surenkamų butelių, nes jie iškeliauja į Rumuniją.

Drąsus Europos Sąjungos žingsniai kovoje su plastiku

Kaip vienas iš būdų sumažinti plastiko taršą yra šiais metais liepos 3–iąją dieną įgyvendinta Europos Sąjungos vienkartinio plastiko direktyva. Nuo šiol sąjungos narės iš savo parduotuvių lentynų turi panaikinti dalį plastiko pakuočių – vienkartinius indus, ausų krapštukus, šiaudelius ir kita.

Būtent šie plastiko gaminiai buvo pasirinkti dėl žemo jų perdirbimo rodiklio ir jau rinkoje egzistuojančių tvarių jų alternatyvų. Plastikiniai ausų krapštukai gali būti pakeisti bambukiniais, vienkartiniai indai – daugkartiniais, arba pagamintais iš lengvai suyrančių natūralių medžiagų (kanapių, bambuko, kokosų ir pan.)

„Iš esmės direktyva buvo skirta tam, kad mes suteiktumėm laisvę mūsų vandens telkiniams nuo plastikinės taršos, dėl to buvo numatyti tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kaip ausų krapštukai, vienkartiniai indai įvairūs, kurie tiesiog dažnai pasitaiko, neturi jokio perdirbimo, nes jie yra per smulkūs, jų perdirbimo gamykloje niekas neatrūšiuos. Tai iš esmės buvo pasiūlyta juos ištraukti iš rinkos.“

Kaip vieną iš esminių direktyvos trūkumų Rasa išskiria ilgą pereinamąjį laikotarptį. Nors direktyva jau įsigaliojo, vienkartinio plastiko dar tikrai sutiksite parduotuvių lentynose bent ateinančius metus. „Apie vienkartinio plastiko direktyvą dar 2018–aisiais metais pasakojau. Tai iš esmės visi žinojo jau labai daug metų apie tai ir man tiesiog kelia šoką, kai kažkas ateina ir pradeda sakyti „Oi, mes tik dabar sužinojom“. Ne, stovėjau prieš 3000 žmonių ir visiems pasakojau, jūs žinojote, visi iki vieno žinojote. Ir, žinoma, Aplinkos Ministerijos pozicija yra pakankamai keista. Tas pereinamasis laikotarpis, jis gali būti, yra numatytos baudos tam tikros, bet reikia kontrolės mechanizmo. Nepaaiškinama nei kas, nei kiek, nei už ką bus baudos dalinamos, nei kas prižiūrės. Metodikų nėra.“

Nors Europos Sąjungos įstatymas jau įsigaliojo, vienkartinis plastikas iš mūsų parduotuvių lentynų tikrai greitai nedings, o staigių ir drąstiškų pokyčių kovoje su plastiko tarša taip pat nevertėtų tikėtis.

Pagrindiniai Europos Sąjungos plastiko direktyvos tikslai:

Iš prekybos išimti sunkiai perdirbamus vienkartinio plastiko gaminius, tokius kaip:

• stalo įrankiai (šakutės, peiliai, šaukštai, lazdelės);
• lėkštės;
• šiaudeliai;
• ausų krapštukai;
• gėrimų maišikliai;
• prie oro balionėlių tvirtinamos ir jiems laikyti skirtos lazdelės;
• maisto tara, pagaminta iš polistireninio putplasčio;
• iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai.

Papildomi direktyvoje numatyti tikslai:

• Iki 2029 m. perdirbimui surinkti 90% plastikinių butelių;
• Skatinti vienkartinio plastiko vartojimo mažinimą;
• Plėsti „teršėjas moka“ principą, kuriuo produkto gamintojas yra atsakingas apmokėti atliekų tvarkymo, duomenų rinkimo ir informuotumo didinimo išlaidas;
• Didinti gyventojų informuotumą;
• Ugdyti daugkartinių produktų naudojimą.

Oficialią ES direktyvos santrauką rasite čia.

Daugiau apie vienkartinio plastiko rūšis ir žalą rasite mūsų tinklalaidės serijose:
Plastikas – kaip stebuklingas išradimas virto prakeiksmu?
„Ekologiškas” plastikas – sprendimas ar greenwashing’as?

Pilną interviu su Rasa Tumaševičiūte rasite čia:

Išpakuota TV laidą galite stebėti kiekvieną sekmadienį, 11:30h per Delfi TV