Kompleksišką klimato krizės problemą analizuojanti opera „Saulė ir Jūra“ 2019-aisis Venecijos Bienalėje pelnė Auksinio Liūto apdovanojimą. Naujausioje laidos serijoje susitinkame pasikalbėti su operos libreto autore Vaiva Grainyte apie „Saulę ir Jūrą“, klimato kaitą ir aplinkosaugos idėjas meno scenoje.
Naujausioje laidos serijoje svečiuojamės Labanoro girios glūdumoje. Čia sodyboje gyvena ir savo paties įkurtu pažintiniu taku lankytojus vedžioja Andrejus Gaidamavičius, daugelio žinomas „Labanoro vilko“ pseudonimu. Pokalbio metu Andrejus pasidalino opiausiomis Lietuvos miškų problemomis bei atskleidė, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie jų išsaugojimo.
2021-ųjų lapkričio 23 d. - įsimintina data visiems gyvūnų teisių aktyvistams Lietuvoje. Po nepailstančios kovos, Seimas žengė pirmąjį drąsų žingsnį siekiant uždrausti kailinių fermas. Pirmojo balsavimo dėl kailių fermų draudimo Lietuvoje metu, net 78 seimo nariai išreiškė palaikymą. Projektas perduotas į svarstymą komitetuose. Panašu, prasideda permainų metas
Gamtos terapijos nauda įrodyta jau praeito amžiaus pabaigoje. Japonijoje kilusios miško maudynės padeda sumažinti streso hormonus, nerimą, gydo nuo ADHD sutrikimo ir stiprina imunitetą ir gerina miegą. Naujausioje laidos serijoje susitinkame pasikalbėti su viena iš miško terapijos Lietuvoje pradininkių Mila Monk, kuri plačiau papasakojo apie šią sparčiai populiarėjančia terapijos formą.
Daugelis galvoja, jog mūsų sukauptos atliekos keliauja arba į sąvartyną, arba yra perdirbamos, tačiau atliekų tvarkymo sistemoje ypatingai svarbią vietą užima atliekų deginimas. Naujausioje serijoje svečiuojamės Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, kurioje Vilniaus miesto gyventojų atliekos tampa energija.
Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, pasaulyje kasmet nuo oro taršos miršta apie 7 milijonai gyventojų. Ši problema neaplenkia ir mūsų, Europoje kasmet nuo oro taršos miršta apie 400,000, o Lietuvoje - 3,000 gyventojų. Panašu, kad kvėpuojame mirtį keliančiu pavojumi, tačiau retai apie jį susimąstome.
Naujausioje laidos serijoje kalbamės su Vilniaus Universiteto Klimato Kaitos grupės atstovu bei Hidrologijos ir Klimatologijos katedros mokslininku, prof. dr. Egidijumi Rimkumi. Pokalbio metu aptarėme neseniai paviešintą ir daug dėmesio sulaukusį tarpvyriausybinį klimato kaitos komisijos vertinimą (IPCC) bei artėjančią Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferenciją Glazge (COP26).
Grybų sezonui įsibėgėjus, mišką nuo ankstyvo ryto šukuoja entuziastingi grybautojai, tačiau retas supranta kokią reikšmę visai planetos ekosistemai turi šie unikalūs ir žmonių menkai ištyrinėti organizmai. Pasak grybų tyrinėtojos Aurėlijos Plūkės, nebūtų grybų, nebūtų ir mūsų, tad grybus reikia ne tik valgyti, bet ir jais žavėtis. Pažadame, po šio pokalbio pasivaikščiojimas miške bus daug turtingesnis!
Naujausioje laidos Išpakuota serijoje svečiuojasi danų verslininkas, restorano „Senatorių Pasažas“ savininkas ir ekologiško ūkio „Farmers Circle“ įkūrėjas Niels Peter Pretzmann. Pasak verslininko, jo tikslas – padėti kuo daugiau žmonių valgyti kokybišką ir ekologišką maistą, tačiau tai nelengvas iššūkis. Niels teigia, jog žmonės vis dar valgo nuodingą, pesticidų pagalba užaugintą maistą, o ekologiškiems ūkininkams taikomos itin sudėtingos taisyklės, trukdančios plėsti tvaraus maisto konceptą Lietuvoje.
Vienas svarbiausių mūsų ekosistemos elementų – vandenynai ir neišsemiama jų reikšmė aplinkosaugai. Deja, pasaulio krantus skalaujantis vanduo skęsta plastiko ir naftos taršoje, vandenynų paviršius šyla, koralai miršta, o gyvūnija nenumaldomai nyksta. Supratusios, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie vandenynų svarbą ir pavojus trys aplinkos tyrinėtojos Laura, Gabrielė ir Rimantė įkūrė projektą „Po Bangom“.