Nežinau kaip jūs, bet aš vos praėjus paskutinėms šalnoms ir išvydus kvapą gniaužiančius žaibų raižinius danguje, pradedu krautis kuprinę ir ruoštis vasaros iškyloms. Su draugais ir šeima savaites galime praleisti iškylaudami palapinėse prie ežero, šokinėdami per bangas jūroje, besisūpuodami hamakuose Dzūkijos miškuose, plaukiodami valtele Ignalinos ežeruose ar tyrinėdami Kauno ir Vilniaus pažintinius takus. Ką jau ką, bet linksmą laiką gamtoje Lietuva tikrai garantuoja.
Pastarieji įvykiai, kaip jau žinia, privertė visus atsisakyti ištaigingų kelionių Balyje, Havajuose, Niujorke ar Graikijos salose. Tenka visiems susispausti mažoje šalelėje Lietuvoje ir ieškoti naujų būdų pasimėgauti vasaros atostogomis.
Nors kai kuriems stovyklavimas aiškus kaip dvi kapeikos, kitiems laiko leidimas miškuose yra dar neištyrinėta teritorija, o ką jau kalbėti apie tvarų ir darnų iškylavimą. Taigi, pateikiu jums 5 patarimus, kaip gamtoje išlikti ekologiškai budriu.
- BLIŪDELIS, PUODELIS, ŠAUKŠTELIS, ŠAKUTĖ, PEILIS, RANKŠLUOSTUKAS
„Dar sustojam pardėj, reikia vienkartinių indų nusipirkti.“
Manau, kad atėjus 2020-iesiems, mes visi galim draugiškai nutarti, kad ši frazė turėtų išnykti visam laikui. Kraudamasis kuprinę iškylai pirmiausia pasiimk reikalingiausius indus (patarimas, lėkštės nereikia, dubenėlis tiks visiems patiekalams). Prieš išvykstant parašyk žinutę ir savo draugams „nepamirškit indų iš namų“ – taip užtikrinsi, kad visa kompanija atsisakys vienkartinių indų.
Kartu su daugkartiniais indais, į kuprinės dugną įsimesk ir vieną ar du namie retai benaudojamus, apiplyšusius skudurėlius (tai gali būti net ir, pavyzdžiui, seni marškinėliai). Šie rankšluostukai galės būti naudojami šluostyti indams, rankoms, apvalyti stalui ir t.t.. Taip išvengsi nereikalingo popierinio ranksluosčio.
Panaudotą tualetinį popierių dėkite į šiukšlių maišą ir išvežkite, o savo reikaliukus užkaskite kuo giliau, kad laukiniai gyvūnai nenuspręstų paknisinėti jūsų tortukų. Kitokias higienos priemones išsivežkite su savimi, kad jų taip pat neieškotų gyvūnai.
2. NENAUDOK MUILO EŽERE
Mano didžioji dalis vaikystės yra praleista kaime, kur vakare, prakaituoti ir šienu aplipę darbininkai po darbų lekia prie ežero ir visi šoka atsigaivinti. Tada išlipę į krantą pagriebia balto muilo gabalėlį ir gerai išsitrina, o viską nuskalauja tame pačiame ežere. Tai… tikiuosi šie atsiminimai ir liks vaikystėje.
Muilas yra toksiškas visai ežero florai ir faunai, kad ir koks „ekologiškas“ jis besidėtų esantis, muilui ežero vandenyje – ne vieta. Bet apsiprausti kartais juk reikia, ypač jei apsistoji gamtoje daugiau nei vieną naktį.
Naudok natūralų, natūraliai suyrantį muilą, bet vis tiek būtinai laikykis bent 100m nuo vandens taisyklės. Indus, kūną ir rankas plauk šiuo muilu, o panaudotą vandenį supilk į iškastą gilią duobę toli nuo vandens telkinio, kad nesklistų kvapas. Vis dėlto, jei pavyksta, geriau naudok tik vandenį ar aštresnę kempinėlę nuvalyti nešvarumams.
Štai keli variantai muilui:
3. NESIMAUDYK IŠSITEPĘS KREMAIS NUO SAULĖS
Nors koralų ir vandenynų temperatūros tema itin plati ir jai greičiausiai skirsime atskirą podcast’o seriją, susipažinti trumpai su koralais ir kaip juos tragiškai paveikė klimato kaita galite šioje Our Planet dokumentikoje:
Kad klimato kaita kenkia vandenynų, jūrų, ežerų ir upių gyvenimui niekam ne naujiena, bet prie ko čia SPF?
Neseniai mokslininkams ištyrėjinus vieną iš dažniausių saulės kremų sudedamųjų medžiagų oxybenzone paaiškėjo, kad net labai maža šios medžiagos koncentracija kreme nuo saulės turi tragiškų padarinių koralams. Ji taip pat toksiška žuvims. Ir ne šiaip toksiška, ši medžiaga gali sukelti lyties pasikeitimą žuvyse. Vyriškos lyties žuvys įgauna moteriškos lyties atributų, o žuvų moterų vaisingumas ženkliai sumažėja.
Kokia išeitis? Tobulos nėra – kremą nuo saulės naudoti yra svarbu ir būtina, tačiau prieš brisdami į vandenį pasistenkite būti juo išsitepę kuo mažiau, ieškokite kuo natūralesnės sudėties (nors saulės nuo kremų natūralumo nauda vandeniui dar nėra moksliškai patvirtinta). Būkite budrūs ir supratingi.
4. VANDENS ATSARGŲ PRISIPILK NAMUOSE
Neslėpsiu, dar ir dabar pati esu vandens baklaškių auka. Jei važiuoji į tolimą gūdų mišką, aplink nėra šaltinio, o gyventi gamtoje planuoji savaitę – vandens reikia, ir net labai daug. Čia nepadės nei daugkartinė gertuvė nei iš namų pripiltas senas kokakolos butelys.
Šiais metais su draugais nusprendėme, kad perteklinių plastiko tarų mums nereikia. Išeitis – visiems įsigyti po daugkartinę 20l talpą vandeniui ir prieš atvykstant ją pripildyti namuose.
Štai keli rasti mano variantai:
- 20l kanistras su kraneliu (kranelis leis prausti veidą, rankas ir indus ne ežere);
- Sulankstoma 10l vandens talpa (užims mažai vietos namuose ir sunaudojus vandenį stovyklavietėje);
5. STOVYKLAVIETĘ PALIK GRAŽESNĘ NEI RADAI
Į šią taisyklę galima sudėti bemaž viską – nepamiršk pasiimti šiukšlių maišų, susirink visas savo atliekas, o prieš išvažiuojant dar apeik stovyklavietę ir paieškok kažkieno kito paliktų šiukšlių.
Vienas iš būdų kaip iškylaujant sukurti kuo mažiau atliekų yra planuoti savo maisto atsargas iš anksto. Tai galite padaryti susidarydami meniu visoms iškylos dienoms – du/trys patiekalai per dieną ir užkandžiai. Taip planuodami maistą ne tik neprisipirksit per daug, bet ir galėsit iš karto paplanuoti sveikesnį, ekologiškesnį meniu, su kuo daugiau produktų, kuriems nereikia plastiko. Nepamiršk atskiro maišo depozitui, kurį priduosi grįžęs namo.
Pabaigai, padariau iliustraciją į kurią galėsi žvilgtelti prieš važiuodamas į gamtą.
Turi patarimų kaip stovyklauti dar tvariau? Pasidalink su mumis komentaruose!
Papildoma įdomi informacija, kuria rėmiausi rašydama šį tekstą:
Puikus straipsnis! Dėl muilo turiu pastabėlę – yra skystas muilas, sukurtas mokslininkų prieš daug metų,ir jis yra visiškai saugus gamtai, 100 proc. biologiškai suyrantis, – tai LDC. Su jo pagalba buvo nuo naftos išgelbėta 25000 pingvinų prie Keiptauno išsiliejus tanklaivio gabenamai naftai https://www.youtube.com/watch?v=pePGSvkUL5M. Mano mėgstamiausias, ir kitiems drąsiai rekomenduoju! 861048014