Ar tikrai mums liko tik 30 metų išvengti baisiausių klimato kaitos padarinių? Neseniai pasirodžiusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą piešia niūrią ateities viziją: neišvengiamas vandens lygio kilimas, ekstremalios sausros, gaisrai, potvyniai... Tai yra tik dalis šiurpinančių ateities prognozių minimų ataskaitoje. Tačiau ar tikrai viskas taip beviltiška?
Vienas svarbiausių mūsų ekosistemos elementų – vandenynai ir neišsemiama jų reikšmė aplinkosaugai. Deja, pasaulio krantus skalaujantis vanduo skęsta plastiko ir naftos taršoje, vandenynų paviršius šyla, koralai miršta, o gyvūnija nenumaldomai nyksta. Supratusios, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie vandenynų svarbą ir pavojus trys aplinkos tyrinėtojos Laura, Gabrielė ir Rimantė įkūrė projektą „Po Bangom“.
Baltijos jūra yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, tačiau realybė liūdna, mūsų krantus skalaujanti jūra yra laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Naujausioje laidos Išpakuota serijoje svečiuojames Lietuvos jūrų muziejuje ir kalbamės su muziejaus direktore Olga Žaliene bei muziejaus biologu Remigijumi Dailide apie muziejaus vykdomą aplinkosauginę veiklą ir opiausias Baltijos jūros ekologines problemas.
Maisto pramonė – vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, sukuriančių net ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijų. Šioje industrijoje gausu klimato kaitą skatinančių procesų – dirvožemio tarša, šiltnamio dujų emisijos, vienkartinės plastiko pakuotės ir milijonai tonų neatsakingai išmetamo maisto.
Viena paieška Google, vienas el. laiškas ir net viena podcasto serija... viskas internete turi savo taršos pėdsaką. Naujausioje tinklalaidės serijoje neriam į Interneto platybes ir aiškinamės - kaip naršymas socialinėse medijose gali prisidėti prie klimato kaitos? O svarbiausia, ar mūsų podcastas irgi teršia planetą? 😬
Paukščiai – neišskiriama mūsų bioįvairovės dalis, tačiau kiek iš tiesų apie juos žinome? Naujausioje serijoje keliaujame pasikalbėti su ornitologu Gediminu Petkumi apie paukščių Lietuvoje įvairovę, kokią įtaką paukščiams padarė pandemija ir klimato kaita, bei kokių unikalių savybių turi Lietuvoje skraidantys paukščiai.
Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje keliaujame pasikalbėti su Žaliosios Politikos Instituto ir River Cleanup Lietuva atstove Lietuvoje Ieva Budraite, kuri mums papasakos daugiau apie šią iniciatyvą ir upių taršos problemas Lietuvoje.
Jei bitės išnyktų nuo žemės paviršiaus – su jomis išnyktų ir visa žmonija. Šią skambę frazę esame girdėję bemaž kiekvienas iš mūsų, tačiau ar tai tiesa? Kodėl bitės tokios reikšmingos mūsų ekosistemai? Ar jos iš tiesų nyksta? Jei taip, kodėl? Ar ateityje bičių darbą dirbs žmonės?
Šiais metais, balandžio 22–ąją dieną, tarptautinę Motinos žemės dieną, buvo paskelbta prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės premija už pasiekimus aplinkosaugos srityje. Premijos laureatu tapo filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila. Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su Mindaugu apie jo režisuotą filmą, dar vaikystėje gimusią meilę miškams, Sengirės fondą ir neišsemiamą sengirių naudą.
Sovietmečiu Lietuvoje jau veikė pirmieji ekologijos judėjimai. Vienas garsiausių - Atgaja, 1987-ais metais, vizionieriaus ir aktyvisto Sauliaus Griciaus Kaune įkurtas ekologinis judėjimas, kovojęs prieš mūsų šalies taršą ir sovietų okupaciją. Atgajos istorija yra pripildyta įvairiausių įkvepiančių istorijų - taikus tylos protestas karinėje sovietų bazėje, bado streikas prieš Nemuno taršą ar taikos žygis per Lietuvą su plevesuojančia Lietuvos trispalve.