Mini įspėjimas: šitas straipsnis gali atrodyti kaip reklama, bet manau, kad šitą reklamą visi turime pamatyti (patikslinsiu: Ecosia mums nieko nemoka ir neabejoju, kad nežino, jog Išpakuota egzistuoja).

Pats jau kelis metus vietoj Google paieškos naudoju Ecosia ir vis labiau vertinu jos kūrėjų triūsą. Jie turėjo ilgai kankintis prie klausimo: „kaip įgalinti žmones kovoti su klimato kaita, jei tai daryti jie tingi?” Atsakymas man pasirodė genialus – leisti žmonėms daryti tą patį, ką jie darė ir iki šiol.

Kas yra Ecosia?

Visai kaip Google ar Bing (patys įterpkite juokelį apie tai, kaip Bing niekas nenaudoja), Ecosia yra internetinis informacijos paieškos variklis. Kaip ir kiti, Ecosia pardavinėją vietą skelbimams tarp paieškos rezultatų ir iš to generuoja pajamas. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad Ecosia panaudoja mažiausiai 80% savo uždirbamo pelno miškams sodinti (šio teksto rašymo metu jų pasodintų medžių skaičiuoklė rodo virš 79 624 000 visame pasaulyje pasodintų medžių).

Taip jie prisistato patys:

Tai yra pirmoji įmonė Vokietijoje dar 2014-ais gavusi B-lygio korporacijos statusą dėl savo socialiai atsakingos ir skaidrios veiklos. O visai neseniai Ecosia pakeitė statusą į ne pelno siekiančią kompaniją, taip užtikrinant, kad jos vadovai negalėtų pasiimti pelno sau ar tiesiog parduoti įmonės kitų interesų turintiems pirkėjams.

Ką jie jau nuveikė?

Ecosios reklamose matysite žinutes, kaip „jūsų dėka naujas medis yra pasodinamas kiekvieną sekundę” ir jis prisijungia prie dešimčių milijonų jau pasodintų medžių. Bet ką tai reiškia realybėje?

Ecosia paieška veikia jau daugiau nei 10 metų ir per tą laiką kompanija investavo beveik 13 milijonų Eurų į miškų atsodinimo projektus. Pateiksiu vieno iš tokių projektų iliustraciją (daugiau jų Youtube paskyroje):

Geroji dalis yra tai, kad viskas nesibaigia medžių sodinimu, kuris atrodo gerai pačio sodinimo metu, tačiau greit tampa greenwashing’o pavyzdžiu, jei po to niekas nesirūpina mišku.

Šiuo atveju prie projektų dirba ir vietiniai gyventojai, dažnai įgalinami ir rizikos grupėse gyvenantys žmonės, kartu keičiant ne tik fizinę aplinką, bet ir socialinę. Stengiamasi mišką paversti į vietinių pragyvenimo šaltinį, taip užtikrinant ir žmonių interesą į miško išsaugojimą ir puoselėjimą.

Kodėl būtent medžiai?

Ar tikrai medžiai yra pati efektyviausia priemonė kovoti su klimato kaita? Na, viena yra aišku, kad tik medžių sodinimo nepakaks, o prasmingiems pokyčiams reikės įvairių sektorių indėlio. Visgi medžiai yra stebėtinai universalus įrankis klimato kaitai švelninti.

Akivaizdžiausias privalumas yra medžių efektyvumas siurbiant anglies dioksidą iš atmosferos, tačiau jie taip pat padeda atstatyti dirvožemį, išlaiko vandenį žemėje, suteikia prieglobstį gyvūnams, stabdo dykumų plitimą ir kuria galimybes žmonėms gyventi tvariau ir užsiauginti maistą patiems. Tikriausiai tai mane labiausiai ir žavi šiame projekte – kaip gerai apgalvotas bene kiekvienas žingsnis, nutaikytas į ilgalaikes permainas, kurios dabar dažnai išmainomos į populiaresnius trumpalaikius sprendimus.

Verta turėti omenyje, kad paieškos varikliai patys yra dideli aplinkos teršėjai, naudojantys milžiniškus energijos kiekius. Pagal 2015-ųjų statistiką, duomenų centrai prie bendros taršos prisidėjo maždaug tiek pat, kiek aviacija. Gera žinia, kad ne vien Ecosia sprendžia šitą problemą. Didžiausiasis paieškos variklis Google taip pat kreipia dėmesį į ekologiją. Jie teigia, kad visą energiją naudojamą savo ofisuose ir duombazių veikloje perka iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Google taip pat dirba su naftos kompanijomis ir padeda joms rasti daugiau būdų išgauti naftą.

Ecosios serveriai irgi veikia naudodami atsinaujinančius energijos išteklius, bet taip pat ir visa kita įmonės veikla yra padengiama „anglies kompensacijos” (carbon offset) mokesčiais. Negana to, kompanija dirba su partneriais kurie taip pat įsipareigoja veiklą vykdyti tvariai. Visą tai pridėkime dar ir prie beveik viso pelno panaudojimo aplinkosaugai ir gauname įmonę, kuri galėtų būti pavyzdys kitoms.

Ar tikrai gali būti taip gerai?

Kai su Rugile viename iš podkastų kalbėjome apie eko radikalizmą, norėjau akcentuoti, kaip svarbu yra nepereiti į vieną iš radikalių argumento pusių. Tai galima pritaikyti ir kalbant ir apie Ecosia, kuri yra valdoma tokių pačių žmonių, kurie taip pat klysta. Todėl svarbu patikrinti, ar jų projektuojamas viešas įvaizdis atlaiko kritiką, o jų teikiama informacija atspindi realybę.

Didelis žingsnis pasitikėjimo link yra jų pajamų ir išlaidų ataskaitos, viešai prieinamos tiesiog jų puslapyje. Kaip pavyzdį pateikiu vieną iš paskutinių jų finansų išrašų:

Čia matome, kiek pinigų jie skiria reklamai, atlyginimams, kiek pinigų eina į rezervinį fondą ir galbūt svarbiausia, kiek pinigų yra skiriama konkretiems partneriams, bei kas išvis yra jų partneriai. Informacija ir nuorodos į partnerius taip pat yra pasiekiamos Ecosia puslapyje.

Tarp tikrinančių Ecosios nuoširdumą yra ir vienas puikus Youtube kanalas – Our Changing Climate, kuris dar detaliau patikrino kompanijos teiginius:

Kodėl apie tai verta kalbėti?

Ecosia yra pavyzdys, kurį reikia žinoti. Tai yra pinigus uždirbanti kompanija, kuri išlaiko savo darbuotojus ir atlieka socialinę funkciją. Taip pat ji įgalina žmones prisidėti prie tvarių idėjų įgyvendinimo neverčiant keisti įpročių, kas atrodo yra didžiausias barjeras ekologiniams judėjimams tapti masiniais.

Toks modelis yra gaivaus oro gurkšnis, kurį įkvėpti galėtų ir Lietuva. Kai mūsų Aplinkos apsaugos ministerija paskalbė Lietuvos nacionalinę klimato kaitos strategiją, buvo surengtos diskusijos, siekiančios nušviesti naują iššūkį visuomenei. Iš tų diskusijų išsinešiau žinutę, kad dauguma valdininkų neįsivaizduoja aplinkosaugos permainų be ekonominių. Todėl šitas modelis atrodo kaip vienas tų, kuris turėtų būti demonstruojamas, kaip abu puikiai suderinantis. Pelnas kuriamas ne resursų kaina, bet gaunamas iš naujų resursų kūrimo.

Dabar mūsų, išpakuojančių, vien facebooke jau susibūrė apie 3000, įsivaizduok jei visi mes pradėtume naudotis paieškos varikliu, kuris suranda, kaip pinigus paversti į medžius. Tai turėtų įtakos. Dėl to ir kalbu apie tai, bei siūlau išbandyti, nes iš mūsų tai tereikalauja kelių minučių ir už jas neprašo nieko atgal.

„Gerai jau gerai, tai kaip išbandyti?”

Nors Ecosia.org siūlo siųstis jų appsą telefonui, pastebėjau, kad taip paiešką naudojau gerokai rečiau. Patogiausi mano bandyti būdai yra naudoti Ecosia su Chrome naršykle tiek telefone, tiek ir kompiuteryje. Nustatymuose galite susirasti paieškos variklio nustatymus ir ten tiesiog suvesti Ecosia.org.

O jei jau esat visiškai hardcore socialinių problemų sprendėjas/-a, tai dar galite Ecosia sukombinuoti su Tab For a Cause naršyklės pluginu, kurį galite atsisiųsti čia. Tokiu atveju vietoje pradinio paieškos lango matysite reklamų langą, o dalis iš tų reklamų uždirbtų pinigų eis jūsų pasirinktoms labdaros organizacijoms.

Straipsnyje naudoti šaltiniai:
Ecosia.org
Ecosia finansinės ataskaitos – Ecosia
B corporation – Wiki
Ecosia’s B-corp certification
Paieškos varikliai teršia panašiai, kiek aviacija – Guardian
Google aplinkosaugos misija – Google
Google’s 100% renewable operations – Google
Paieškos variklių tarša – Quartz
Upės išsaugojimo projektas Kenijoje – Ecosia
Lietuvos nacionalinė klimato kaitos strategija – E. Seimas
Ar galima pasitikėti Tab for a Cause? – Reddit
Kaip Google, Microsoft ir Amazon dirba su iškastinius kuru – Vox / Youtube