Išgirdęs apie iššūkį perėjau kelis etapus. Pirmasis buvo „100 daiktų yra žiauriai daug“ ir pagalvojau, kad net nereikės kažko keisti. Bet kai ėmiau atsirinkinėti daiktus ir pamačiau, kad mano šampūnas yra įdėtas į muilinę (1+1), kad su telefonu naudoju įdėklą ir pakrovėją (1+1+1), tada greit perėjau į etapą „bet tai palauk, 100 yra žiauriai mažai“.

Galiausiai nusistatėm sau taisykles, porą daiktųgrupių sujungėm į vieną ir likau su 62 daiktais. O, kad būtų įdomu, nusprendėm sumažinti kvotą iki 50. Ir tada, jausdamasis pakankamai užtikrintas, pradėjau iššūkį.

Po kelių sklandžių dienų susidūriau su pirmaisiais sunkumais, kai supratau, kad problema yra ne daiktų kiekyje, bet kokius daiktus pasirinkau.

Pasirodo, kad naudoju tokius daiktus, į kuriuos visai nekreipiu dėmesio, iki man jų prireikia. Rašau savo įspūdžius dar nesibaigus iššūkiui ir mano nagai kliūna už klaviatūros klavišų, nes pamiršau įtraukti žirklutes į sąrašą. Tai dabar galvoju, kad mielai būčiau rankomis išsiskalbęs porą kojinių ir vietoj jų įtraukęs į sąrašą žirklutes.

Kitas dalykas, kurį pastebėjau buvo mano atsarginių daiktų sandėlis (jį vadinu spinta) prikištas tokių „nu maža ką, kažkada gali prireikti“ daiktų. Ten turiu 44 poras kojinių + 1-ą be poros, į kurias žiūrėdamas supratau, kad kojinių liečiančių stalčiaus dugną jau buvau seniai nematęs (iki skalbimo dienos nespėju iki jų prisikasti). Ištraukiau jas visas iš stalčiaus ir kontempliavau, kad pats sau už nugaros ruošiuosi naujam sunkmečiui ir kad šitų kojinių man tikriausiai užteks iki gyvenimo galo.

Pastebėjau ir daiktus, kuriuos naudoju retai, bet vistiek turiu namuose. Pvz.: siurblys, stalo žaidimas, langų valiklis ir pan. Pagalvojau, kad tikriausiai ir mano kaimynai turi tokių daiktų. Užsisvajojau apie tobulą pasaulį, kai daugiabutyje turėtume kokį sandėliuką bendro naudojimo daiktams arba sutartume skolintis vieni iš kitų tai, ko patiems nereikia kasdien. Dar prisiminiau kaip pavydžiai žiūriu į viešas skalbimo mašinas po vienu iš Vilniaus daugiabučių ir galvoju, ką galėčiau nuveikti su vieta savo vonioje, jei ten nestovėtų skalbimo mašina.

Tai iš esmės šią savaitę nugyvenau be nepatogumų. Pirmoji iššūkio dalis – daiktų atsirinkimas, buvo įdomiausia ir daugiausiai minčių iššaukusi eksperimento dalis. Nesijaučiau apribojantis save atsisakęs kokių dviejų trečdalių savo daiktų (visgi manau būtų sunkiau, jei eksperimentą tęsčiau gerokai ilgiau). Tiesa, porą kartų paslydau ir tik pradėjęs naudoti daiktą suvokiau, kad jo neįtraukiau į sąrašą (kepurė ir galvos masažuoklis… neklausk).

Žinok, daugmaž tiek. Jei sudomino iššūkis, bet tingi juo užsiimti savatę, rekomenduoju bent pabandyti atsirinkti 50-100 daiktų, su kuriais manai išgyventum savaitę (o gal mėnesį ar dar ilgiau?). Gal ir tau šaus pora naujų minčių tai darant.

Dar keli techniniai dalykai: žaidimų pultelis simbolizuoja visą žaidimų konsolę (skaičiavau kaip 1 daiktą), į nuotrauką nepateko patalynė, kompiuteris, striukė, šalikas ir namų raktai (kuriuos pamiršau ir turėjau išmesti iš sąrašo tušinuką, kad galėčiau įeiti į namus). Taip pat po nuotraukos padarymo atsisakiau vieno iš plastikinių maišelių ir buteliuko – jų nepasigedau.