Vis dažniau girdime įmonių pažadus pasiekti nulines emisijas iki 2050-ųjų, tačiau kaip jie šį pažadą įgyvendins? Vienas populiariausių būdų – anglies kompensavimas (carbon offset), kuris, tarsi savotiška tvarumo indulgencija, leidžia įmonėms susimokėti už savo padarytą taršą ir gyventi ramia sąžine.
Kaip atrodys ateities maistas? 3D printeriu atspausdinti lašiniai? Laboratorijoje užauginta vištiena? Glotnutis su dumbliais ir svirpliais?
Ką bendro turi avokadai su Meksikos narkotikų karteliais? Pasirodo, visai nemažai. Šįkart analizuojame kaip mūsų mityboje atsiranda vis daugiau egozotinio maisto ir kokia yra tikroji atogrąžinės dietos kaina.
Kompleksišką klimato krizės problemą analizuojanti opera „Saulė ir Jūra“ 2019-aisis Venecijos Bienalėje pelnė Auksinio Liūto apdovanojimą. Naujausioje laidos serijoje susitinkame pasikalbėti su operos libreto autore Vaiva Grainyte apie „Saulę ir Jūrą“, klimato kaitą ir aplinkosaugos idėjas meno scenoje.
Maisto pramonė – vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, sukuriančių net ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijų. Šioje industrijoje gausu klimato kaitą skatinančių procesų – dirvožemio tarša, šiltnamio dujų emisijos, vienkartinės plastiko pakuotės ir milijonai tonų neatsakingai išmetamo maisto.
Viena paieška Google, vienas el. laiškas ir net viena podcasto serija... viskas internete turi savo taršos pėdsaką. Naujausioje tinklalaidės serijoje neriam į Interneto platybes ir aiškinamės - kaip naršymas socialinėse medijose gali prisidėti prie klimato kaitos? O svarbiausia, ar mūsų podcastas irgi teršia planetą? 😬
Jei bitės išnyktų nuo žemės paviršiaus – su jomis išnyktų ir visa žmonija. Šią skambę frazę esame girdėję bemaž kiekvienas iš mūsų, tačiau ar tai tiesa? Kodėl bitės tokios reikšmingos mūsų ekosistemai? Ar jos iš tiesų nyksta? Jei taip, kodėl? Ar ateityje bičių darbą dirbs žmonės?
Šiais metais, balandžio 22–ąją dieną, tarptautinę Motinos žemės dieną, buvo paskelbta prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės premija už pasiekimus aplinkosaugos srityje. Premijos laureatu tapo filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila. Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su Mindaugu apie jo režisuotą filmą, dar vaikystėje gimusią meilę miškams, Sengirės fondą ir neišsemiamą sengirių naudą.
Sovietmečiu Lietuvoje jau veikė pirmieji ekologijos judėjimai. Vienas garsiausių - Atgaja, 1987-ais metais, vizionieriaus ir aktyvisto Sauliaus Griciaus Kaune įkurtas ekologinis judėjimas, kovojęs prieš mūsų šalies taršą ir sovietų okupaciją. Atgajos istorija yra pripildyta įvairiausių įkvepiančių istorijų - taikus tylos protestas karinėje sovietų bazėje, bado streikas prieš Nemuno taršą ar taikos žygis per Lietuvą su plevesuojančia Lietuvos trispalve.
Iniciatyvos „Kūrybos kampas 360° įkūrėjas Giedrius Bučas yra puikus pavyzdys, kiek daug gali vienas žmogus, užsidegęs tvarumo idėjomis. Apkeliavęs 1300km aplink Lietuvą ir surinkęs daugiau nei 1 toną besimėtančių šiukšlių, Giedrius Bučas siekia šviesti visuomenę apie taršos problemas ir skatinti aplinkosaugos idėjas Lietuvoje.