Kaip atrodys ateities maistas? 3D printeriu atspausdinti lašiniai? Laboratorijoje užauginta vištiena? Glotnutis su dumbliais ir svirpliais?
Ką bendro turi avokadai su Meksikos narkotikų karteliais? Pasirodo, visai nemažai. Šįkart analizuojame kaip mūsų mityboje atsiranda vis daugiau egozotinio maisto ir kokia yra tikroji atogrąžinės dietos kaina.
Jei mūsų žemės ūkis nesikeis, po 60 metų nuimsime paskutinį derlių, sako Jungtinės tautos. Toks niūrus vaizdas matosi stebint žemės ūkį šiandien, bet rytojus gali (ir turi) būti tvaresnis. Žemės ūkis turi potencialo tapti mūsų pagrindiniu įrankiu sprendžiant klimato kaitos krizę. Kaip? Tai ir bandome išsiaiškinti šioje laidoje. Be to, laidoje pasikalbėjome su tikro ekologinio ūkio savininke Kristina, kuri atskleidė didžiausius ekologinės žemdirbystės iššūkius.
Kompleksišką klimato krizės problemą analizuojanti opera „Saulė ir Jūra“ 2019-aisis Venecijos Bienalėje pelnė Auksinio Liūto apdovanojimą. Naujausioje laidos serijoje susitinkame pasikalbėti su operos libreto autore Vaiva Grainyte apie „Saulę ir Jūrą“, klimato kaitą ir aplinkosaugos idėjas meno scenoje.
Sunku patikėti, bet pasaulyje išmetame apie trečdalį viso pagaminto maisto, o didžiausia jo dalis išvaistoma ne kur kitur, kaip mūsų pačių namuose. Naujausioje podcasto serijoje ieškome atsakymų - kodėl žmonės išmeta maistą ir ką galime padaryti, kad šią problemą išspręstume.
Ar jau apsimoka pirkti elektromobilį Lietuvoje? Bandydami tai sužinoti pakalbinome… Andrių? Mūsų Andrių? Taip! Pastarasis pagaliau nusipirko elektromobilį! Rugilė surinko jūsų atsiųstus klausimus, o mes atsakėm – ką iš tiesų reiškia turėti elektromobilį Lietuvoje? Kokie elektromobilio pagrindiniai privalumai, kas labiausiai „užknisa”, ko trūksta ir svarbiausia… Tai ar galima elektromobiliu nuvažiuoti iki Klaipėdos?
Naujausioje laidos serijoje kalbamės su Vilniaus Universiteto Klimato Kaitos grupės atstovu bei Hidrologijos ir Klimatologijos katedros mokslininku, prof. dr. Egidijumi Rimkumi. Pokalbio metu aptarėme neseniai paviešintą ir daug dėmesio sulaukusį tarpvyriausybinį klimato kaitos komisijos vertinimą (IPCC) bei artėjančią Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferenciją Glazge (COP26).
Ar tikrai mums liko tik 30 metų išvengti baisiausių klimato kaitos padarinių? Neseniai pasirodžiusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą piešia niūrią ateities viziją: neišvengiamas vandens lygio kilimas, ekstremalios sausros, gaisrai, potvyniai... Tai yra tik dalis šiurpinančių ateities prognozių minimų ataskaitoje. Tačiau ar tikrai viskas taip beviltiška?
Viena garsiausių klimatologių Lietuvoje, fizinių mokslų daktarė, mokslo populiarintoja ir knygos apie meteorologinius reiškinius ir klimatą autorė Audronė Galvonaitė yra žmogus, su kuriuo tiesiog kalbėti apie orą niekada nebus nuobodu. Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje klimatologė pasakoja kodėl kiekvienas turime išmokti skaityti „debesų knygą“, kaip klimato kaita pakeitė orus Lietuvoje ir kodėl jai daugiausiai vilties suteikia jaunoji karta.
Paukščiai – neišskiriama mūsų bioįvairovės dalis, tačiau kiek iš tiesų apie juos žinome? Naujausioje serijoje keliaujame pasikalbėti su ornitologu Gediminu Petkumi apie paukščių Lietuvoje įvairovę, kokią įtaką paukščiams padarė pandemija ir klimato kaita, bei kokių unikalių savybių turi Lietuvoje skraidantys paukščiai.