– Klausyk, aš galvoju parašyt straipsnį apie palmių aliejų.
– Jooo, labai gera idėja, nes tikrai trūksta žinių žmonėms apie jo žalą.
– O gali man pasakyti kokia ta žala?
– Nuu.. Tipo ten orangutanams kažkas?… Šiaip net pati nežinau.
– Tai gal tikrai aš tą straipsnį parašysiu.
– Jo… ir duok man perskaityt.
Palmių aliejus jau seniai užsitarnavęs aukštą rangą nepageidaujamų produktų sąraše. Rodos, kad vis daugiau tvaraus gyvenimo šalininkų eliminuoja šį produktą iš savo dietos ir ieško jam alternatyvų. Žūstantys orangutanai, iškertami nesuvokiami miško plotai, visa tai skamba kaip dar vienas produktas, kurio privalu atsisakyti. Nepaisant visko, didelei jūsų nuostabai, aš prašau jūsų neboikotuoti palmių aliejaus. Tik tam yra kelios sąlygos.
Bet apie viską nuo pradžių.
Kas yra palmių aliejus?
Tai maistinis augalinis aliejus gaminamas iš alyvpalmės vaisių arba šio vaisiaus kauliukų. Aliejus yra itin pravartus produktų gamyboje dėl tokių savo savybių kaip:
– Šis aliejus yra bespalvis ir bekvapis todėl kitaip nei, pavyzdžiui, kokosų aliejus, gali būti naudojamas bet kokio produkto gamyboje nepaveikiant jo skonio.
– Kambario temperatūroje jis išlaiko pusiau kietą tekstūrą todėl yra itin tinkamas naudoti gaminant užtepėles, kremus ar desertinius sviestus (pavyzdžiui, Nutella).
– Palmių aliejus yra atsparus oksidacijai todėl produktai gali ilgiau stovėti parduotuvių lentynose nesugedę.
– Galiausiai, jis yra labai labai pigus (kilogramas šio aliejaus jums gali kainuoti vos 2$)
Kur sutinkamas palmių aliejus?
Praktiškai visur. Tai yra pats populiariausias augalinis aliejus pasaulyje ir daugiau nei 50% visų produktų mūsų prekybcentrių lentynose savo sudėtyje turi palmių aliejaus. Nuo 1995-ųjų iki 2015-ųjų palmių aliejaus produkcija padidėjo keturgubai (nuo 15,2 milijonų tonų iki 62,6 milijonų tonų). Teigiama, kad iki 2050-ųjų produkcija padidės keturgubai dar kartą ir sieks apie 240 milijonų tonų.
Kiekvienas iš mūsų per metus vidutiniškai suvartoja apie 8 kilogramus palmių aliejaus.
Šokoladai, sausi pusryčiai, traškučiai, saldainiai, jogurtai, tai tik dalis maisto produktų, kurių sudėtyje palmių aliejus randamas beveik visada. Kita medalio pusė ne ką gražesnė, šis aliejus taip pat plačiai naudojamas ir kosmetikoje – makiažas, šampūnai, dantų pastos, kremai. Palmių aliejaus yra net dinamite.
Bet jeigu jis toks daugiafunkcis, kodėl jis toks blogas?
Kodėl žmonės taip vengia palmių aliejaus?
Kaip plastikiniai šiaudeliai turi vėžlius, taip palmių aliejus turi orangutanus. Didžiausio dėmesio šio aliejaus pramonė ir jos daroma žala susilaukė 2018-aisiais, kai internete paplito Iceland Foods socialinė reklama, kurioje vaizduojamas jaunėlis orangutanas pasakojantis mažai mergaitei kaip žmonės įsibrovė į jo namus ir viską išniekino bei atskyrė jį nuo tėvų:
Akivaizdu, kad šie tragiški vaizdai suvirpino pasaulį ir paskleidė visuomenei vieną žinutę – reikia nenaudoti palmių aliejaus. Tačiau kaip ir kodėl palmių aliejus kenkia orangutanams ir visai mūsų planetai, niekas niekada ir nepaklausė.
Pakalbėkim apie faktus
85% procentų palmių aliejaus pasaulyje atkeliauja iš Indonezijos ir Malaizijos. Pagrindinė priežastis kodėl šis aliejus užsitarnavo tokią neigiamą reputaciją yra masiniai tropinių miškų naikinimai. Savaime suprantama, jog kartu su nykstančiais miškais nyksta ir gyvūnai.
Milžiniškoje Borneo saloje, kurią dalinasi Malaizija, Indonezija ir Brunėjus, miškų plotas per pastarąjį amžių sumažėjo perpus. Kasmet šiame regione iškertama apie 1,3 milijonai hektarų žemės. Daugiau nei 130-ies milijonų metų senumo miško ploto, kuriame apstu unikalios augmenijos ir gyvūnijos, gali likti vos 24% per ateinančius kelis metus. Šioje saloje nuo 1999-ųjų iki 2015-ųjų orangutanų populiacija sumažėjo dvigubai, o Borneo dramblių, kurių yra iš viso vos 1500, kas mėnesį nužudoma po vieną. Nemaža dalis gyvūnijos spėjo išnykti mums dar net nespėjus jų atrasti. Didžioji visos šios katastrofos priežastis – Malaizijai ir Indonezijai didžiausią pelną nešantis palmių aliejaus verslas.
Negana to, pats miškų naikinimo procesas taip pat turi žiaurius padarinius mūsų planetai. Dažnai žemės plotas auginti alyvpalmes yra paruošiamas ne iškertant jau augančius medžius, o tiesiog išdeginant visą teritoriją. Tokiu būdu išskleidžiamas anglies dvideginis į atmosferą ir nužudomos visos milijonus metų teritorijoje gyvenusios gyvūnų rūšys.
Siekiant plėsti palmių aliejaus produkciją vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į durpynus atogrąžų miškuose. Nors ši žemė ne pati tinkamiausia, rinkai augant tenka prisitaikyti. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad durpynų pavertimas plantacijomis sukelia dvigubai daugiau šiltnamio dujų nei senosios plantacijos. Cituojant Martyną Nagevičių, kuris puikiai aptarė pastaruosius tyrimus, “Emisijos kyla dėl to, kad išdžiovinami durpynai, kuriuose būna “užrakinti” dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai ir jie, paverčiant šiuos durpynus plantacijomis, yra “paleidžiami” į aplinką.” Šie faktai dar labiau šiurpina sužinojus, kad Indonezija jau yra viešai atskleidusi savo planus didinti alyvpalmių plantacijų kiekius dvigubai savo šalyje.
Žodžiu, paprastai tariant, situacija labai lieva.
Visas šis procesas, žinoma, užsitarnavo masinę žmonių neapykantą, boikotuoti palmių aliejų tapo vienu iš ekologijos aktyvistų tikslų. Deja, tai padaryti nėra taip lengva. Palmių aliejus yra vienas dažniausiai sudėtyje slepiamų ingredientų, todėl jeigu savo pirkinio sudėtyje randate vieną iš šių produktų, perkate ne ką kitą nei ta patį palmių aliejų.
Gyvenantiems Europos Sajungoje (tai yra didžiajai daliai šio straipsnio skaitytojų) pasisekė, nes nuo 2014-ųjų Europos Sąjunga priėmė įstatymą reikalaujantį tiksliai ir aiškiai ingredientuose nurodyti aliejaus ar riebalų kilmę. Dėl šios priežasties Lietuvoje palmių aliejų ingredientų sąraše išskirti kaip niekad lengva. Kviečiu po šio straipsnio nueiti prie savo šaldytuvo ir suskaičiuoti kiek produktų jame turi palmių aliejaus. Maniškiame buvo vos vienas, labai apsidžiaugiau, tačiau supratau, kad ir šaldytuvas iš esmės tuščias, nėra ko džiaugtis.
Kita svarbi informacija, kurią privalau paminėti, kitaip kažkur tolumoje tik straipsniui išėjus nuaidės komentaras „Ooo kaip apie biokurąąą, kuriame naudojamas palmių aliejus?“
Taip, Europos Sąjunga iš tiesų skatina biokuro pramonę Europoje, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus, esą taip bus ženkliai sumažintas šiltnamio dujų kiekis atmosferoje. 45% viso šio aliejaus importo Europoje buvo naudojama biodyzelio gamybai. Deja, spėjama, kad nelegalūs miškų kirtimai ir visa aliejaus pramonė gali išskirti dar daugiau šiltnamio dujų nei iškastinis kuras. Taip bent jau teigia ES, aš linkusi dvejoti. Tačiau su pagrinde jų mintimi sutinku – palmių aliejus nėra pati tvariausia kuro alternatyva ir neturėtų būti pirminis ES atsinaujinančios energijos programos tikslas.
Būtent dėl šios priežasties, 2019-aisiais palmių aliejaus naudojimo biokure taisyklės ženkliai pasikeitė. Nuo šiol visos biokuro žaliavos privalo atkeliauti iš tvarių šaltinių ir neskatinti miškų kirtimo. Pasak biodegalų asociacijos prezidento Lietuvoje M. Palijansko, Lietuvoje vertėtų rinktis degalus, kurių sudėtyje yra biodegalų gaminamų iš rapsų ar javų. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija išvis skatina iš palmių ar iš kitų atogrąžose auginamų augalų išgaunamų degalų nebelaikyti biodegalais.
Daugiau apie ES biodegalų politiką galite paskaityti čia.
Dabar grįžkim pakalbėti apie įdomesnius dalykus.
Kodėl aš kviečiu jus neboikotuoti palmių aliejaus?
35% viso augalinio aliejaus pasaulyje atkeliauja iš alyvpalmių, o šiam kiekiui aprūpinti sunaudojama vos 10% žemės ploto. Alyvpalmė – itin našus medis.
Prisiminkim mano tekstą apie veganišką pieną – sojos užima daug žemės, ryžiai išskiria daug šiltnamio dujų, migdolai sunaudoja daug vandens, kokosai mažina regionų miškų bioįvairovę… ir taip toliau, ir panašiai. Trumpai tariant, vieno švento ir tobulo pieno nėra. Nėra ir aliejaus. Jeigu visi pasaulyje staiga boikotuosime palmių aliejų ir pakeisime jį kitu, problemos visiškai neišspręsime, ją tik perkelsime kitam aliejui, kuris savo gamybos procesu gali būti net ženkliai mažiau tvarus. Pavyzdžiui, sojai, saulėgražoms ir rapsams reikia net 10 kartų daugiau žemės nei alyvpalmėms išgauti tą patį kiekį aliejaus.
Apskritai, boikotas ne visais atvejais yra pats efektyviausias problemos sprendimo būdas. Boikotuoti siekiant progreso reikia tikslingai, aiškiai ir, svarbiausia, pagrįstai. Šiuo atveju, palmių aliejaus pramonė gali tapti puikia galimybe kuriant darbo vietas besivystančiose pasaulio valstybėse, o absoliutus jo išmetimas iš rinkos gali turėti daugiau žalos nei naudos. Vieno piktadario, kuris atsakingas už visas klimato kaitos problemas, nėra, todėl užuot badę pirštais, ieškokime racionalesnių problemos sprendimo būdų. Nepaisant viso šito, viena labai svarbi taisyklė vis dėlto egzistuoja – rinkitės tik tvarų palmių aliejų.
Kaip tai padaryti?
1. Rinkitės produktus, turinčius šiuos ženklinimus:
– Šis sertifikatas reikalauja palmių aliejaus verslus atskirti specialias zonas laukiniams gyvūnams, stebėti savo išmetamų šiltnamio dujų kiekius, sukurti etiškas darbo sąlygas, užsiimti skaidria prekyba ir nekirsti jokių papildomų miško plotų. Nors sertifikatas ir susilaukia kritikos dėl sąlyginai menkų reikalavimų, organizacija teigia, kad priversti verslus ir valstybes rinktis tvarų palmių aliejų ir taip yra sunku. Iškelti tik menkam procentui verslų pasiekiamus reikalavimus veiktų labiau kaip nišinė ir simbolinė iniciatyva nei globalus palmių aliejaus verslų perversmas. Kitaip tariant, “jie bent kažką daro”.
– Norint gauti šį ženklinimą, privalu turėti RSPO sertifikatą. Tačiau pastarųjų įvykiu apsuptyje (GriGeo, aš čia apie jus), privalau pridėti, jog sertifikatas negali visiškai įrodyti, kad produktas yra tvarus. Sužiūrėti visas kompanijas ir jų pateikiamą informaciją yra neįmanoma, todėl ieškodami etikečių ir sertifikatų išlaikykite kritinį mąstymą.
– Šis sertifikatas užtrikina, jog įmonė bendradarbiaudama kartu su Rain Forest Alliance vysto tvarų ir gamtą tausojantį verslą.
2. Patikrinkite savo mėgstamos firmos palmių aliejaus naudojimo praktikas World Wildlife Fun sukurtoje programoje.
3. Rinkitės vietinę ekologišką produkciją, taip garantuosite, kad jūsų šaldytuve ir kosmetinėje yra nenaudojamas palmių aliejus.
4. Eliminuokite pusfabrikačius ir greitą maistą iš savo dietos, šiems produktams sukurti dažniausiai visada naudojamas palmių aliejus. Už tai jums padėkos ir planeta ir jūsų sveikata. Palmių aliejaus populiarumas Indijoje pastaraisiais metais ženkliai išaugo būtent dėl to, jog į valstybę vis dažniau pradėjo atkeliauti ir vystytis greito maisto restoranai ir pusfabrikačiai.
5. Galiausiai, kaip ir visada, vartokite mažiau. Tai pati efektyviausia boikoto akcija prieš bet kokį besaikį planetos resursų išnaudojimą.
Pabaigai, siunčiu didelį ačiū Mildai, kurios iliustracijų dėka mano straipsniai pasidaro patrauklūs.
