Vis dažniau girdime įmonių pažadus pasiekti nulines emisijas iki 2050-ųjų, tačiau kaip jie šį pažadą įgyvendins? Vienas populiariausių būdų – anglies kompensavimas (carbon offset), kuris, tarsi savotiška tvarumo indulgencija, leidžia įmonėms susimokėti už savo padarytą taršą ir gyventi ramia sąžine.
Kaip atrodys ateities maistas? 3D printeriu atspausdinti lašiniai? Laboratorijoje užauginta vištiena? Glotnutis su dumbliais ir svirpliais?
Ką bendro turi avokadai su Meksikos narkotikų karteliais? Pasirodo, visai nemažai. Šįkart analizuojame kaip mūsų mityboje atsiranda vis daugiau egozotinio maisto ir kokia yra tikroji atogrąžinės dietos kaina.
Jei mūsų žemės ūkis nesikeis, po 60 metų nuimsime paskutinį derlių, sako Jungtinės tautos. Toks niūrus vaizdas matosi stebint žemės ūkį šiandien, bet rytojus gali (ir turi) būti tvaresnis. Žemės ūkis turi potencialo tapti mūsų pagrindiniu įrankiu sprendžiant klimato kaitos krizę. Kaip? Tai ir bandome išsiaiškinti šioje laidoje. Be to, laidoje pasikalbėjome su tikro ekologinio ūkio savininke Kristina, kuri atskleidė didžiausius ekologinės žemdirbystės iššūkius.
Silkė pataluose? Lašiša? Kas šiemet puikuosis ant tavo šventinio stalo? Kol galvoji, mes neriam gilyn į vandenyną ir ten narpliojam vieną didžiausių grėsmių mūsų planetai - perteklinę žvejybą. Po šito pokalbio patys nusprendėme sumažinti žuvies kiekį ant savo šventinių stalų, ar prisijungsi ir tu?
Sunku patikėti, bet pasaulyje išmetame apie trečdalį viso pagaminto maisto, o didžiausia jo dalis išvaistoma ne kur kitur, kaip mūsų pačių namuose. Naujausioje podcasto serijoje ieškome atsakymų - kodėl žmonės išmeta maistą ir ką galime padaryti, kad šią problemą išspręstume.
Ar jau apsimoka pirkti elektromobilį Lietuvoje? Bandydami tai sužinoti pakalbinome… Andrių? Mūsų Andrių? Taip! Pastarasis pagaliau nusipirko elektromobilį! Rugilė surinko jūsų atsiųstus klausimus, o mes atsakėm – ką iš tiesų reiškia turėti elektromobilį Lietuvoje? Kokie elektromobilio pagrindiniai privalumai, kas labiausiai „užknisa”, ko trūksta ir svarbiausia… Tai ar galima elektromobiliu nuvažiuoti iki Klaipėdos?
Ar tikrai mums liko tik 30 metų išvengti baisiausių klimato kaitos padarinių? Neseniai pasirodžiusi Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą piešia niūrią ateities viziją: neišvengiamas vandens lygio kilimas, ekstremalios sausros, gaisrai, potvyniai... Tai yra tik dalis šiurpinančių ateities prognozių minimų ataskaitoje. Tačiau ar tikrai viskas taip beviltiška?
Viena paieška Google, vienas el. laiškas ir net viena podcasto serija... viskas internete turi savo taršos pėdsaką. Naujausioje tinklalaidės serijoje neriam į Interneto platybes ir aiškinamės - kaip naršymas socialinėse medijose gali prisidėti prie klimato kaitos? O svarbiausia, ar mūsų podcastas irgi teršia planetą? 😬
Nedidelėse teritorijose sutalpinę milijonus žmonių neturėtume nustebti, kad net ⅔ šiltnamio dujų visame pasaulyje išmetama būtent miestuose. Apie tvarią miestų raidą pasikalbėjome su Lietuvos architektų rūmų pirmininku Luku Rekevičiumi.