Maisto pramonė – vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, sukuriančių net ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijų. Šioje industrijoje gausu klimato kaitą skatinančių procesų – dirvožemio tarša, šiltnamio dujų emisijos, vienkartinės plastiko pakuotės ir milijonai tonų neatsakingai išmetamo maisto.
Viena garsiausių klimatologių Lietuvoje, fizinių mokslų daktarė, mokslo populiarintoja ir knygos apie meteorologinius reiškinius ir klimatą autorė Audronė Galvonaitė yra žmogus, su kuriuo tiesiog kalbėti apie orą niekada nebus nuobodu. Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje klimatologė pasakoja kodėl kiekvienas turime išmokti skaityti „debesų knygą“, kaip klimato kaita pakeitė orus Lietuvoje ir kodėl jai daugiausiai vilties suteikia jaunoji karta.
Šių metų, 2021–ųjų liepos 3–ąją dieną visa Europos Sąjunga žengė drąsų žingsnį tvarumo link. Būtent šią dieną, visos sąjungos narės, įskaitant į Lietuvą, turėjo iš savo parduotuvių lentynų panaikinti dalį vienkartinio plastiko pakuočių. Rodos, pagaliau galime džiaugtis ryžtingais veiksmais sumažinti plastiko taršą, tačiau ką ši Europos Sąjungos direktyva iš tiesų reiškia? Koks plastikas yra uždraustas? Ar Lietuvai pavyks įgyvendinti Europos Sąjungos siekius?
Viena paieška Google, vienas el. laiškas ir net viena podcasto serija... viskas internete turi savo taršos pėdsaką. Naujausioje tinklalaidės serijoje neriam į Interneto platybes ir aiškinamės - kaip naršymas socialinėse medijose gali prisidėti prie klimato kaitos? O svarbiausia, ar mūsų podcastas irgi teršia planetą? 😬
Paukščiai – neišskiriama mūsų bioįvairovės dalis, tačiau kiek iš tiesų apie juos žinome? Naujausioje serijoje keliaujame pasikalbėti su ornitologu Gediminu Petkumi apie paukščių Lietuvoje įvairovę, kokią įtaką paukščiams padarė pandemija ir klimato kaita, bei kokių unikalių savybių turi Lietuvoje skraidantys paukščiai.
Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje keliaujame pasikalbėti su Žaliosios Politikos Instituto ir River Cleanup Lietuva atstove Lietuvoje Ieva Budraite, kuri mums papasakos daugiau apie šią iniciatyvą ir upių taršos problemas Lietuvoje.
Jei bitės išnyktų nuo žemės paviršiaus – su jomis išnyktų ir visa žmonija. Šią skambę frazę esame girdėję bemaž kiekvienas iš mūsų, tačiau ar tai tiesa? Kodėl bitės tokios reikšmingos mūsų ekosistemai? Ar jos iš tiesų nyksta? Jei taip, kodėl? Ar ateityje bičių darbą dirbs žmonės?
Šiais metais, balandžio 22–ąją dieną, tarptautinę Motinos žemės dieną, buvo paskelbta prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės premija už pasiekimus aplinkosaugos srityje. Premijos laureatu tapo filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila. Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje kalbamės su Mindaugu apie jo režisuotą filmą, dar vaikystėje gimusią meilę miškams, Sengirės fondą ir neišsemiamą sengirių naudą.
Atliekų tvarkymas Lietuvoje - sudėtinga ir mitais apipinta sistema. Daugelis mūsų nėra tikri, kokios yra atliekų perdirbimo galimybės Lietuvoje, ir kaip su mūsų šiukšlėmis dorojasi sąvartynai. Suvokdama savo ir kitų gyventojų žinių spragą atliekų tvarkymo klausimais, susiruošiau į regioninį Kazokiškių sąvartyną, kur nugula Vilniaus apskrities atliekos. Nuvykusi viską ištyrinėjau, pasikalbėjau su Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriumi Tomu Vaitkevičium ir šiandien jums pateikiu atsakymus ir dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kaip veikia mūsų sąvartynai.
Iniciatyvos „Kūrybos kampas 360° įkūrėjas Giedrius Bučas yra puikus pavyzdys, kiek daug gali vienas žmogus, užsidegęs tvarumo idėjomis. Apkeliavęs 1300km aplink Lietuvą ir surinkęs daugiau nei 1 toną besimėtančių šiukšlių, Giedrius Bučas siekia šviesti visuomenę apie taršos problemas ir skatinti aplinkosaugos idėjas Lietuvoje.