Kas ekologiškiau – tikra ar dirbtinė eglutė?

Kas ekologiškiau – tikra ar dirbtinė eglutė?

Dažnai kai kalbu apie mūsų įpročius pirkti ir turėti, rekomenduoju vieną paprastą taisyklę “nepirk ir neturėk”. Bet su Kalėdine eglute, panašu, kad nėra taip paprasta. Per vienerius metus Europoje yra parduodama apie 50 – 60 milijonų tikrų kalėdinių eglučių. Sentimentams ir šventiniam vajui atsilaikyti reikia būti labai stipriam, aš tokia nesu. Noriu eglutės. Greičiausiai jos nori ir tu. Todėl šiais metais prieš skubėdama pasipuošti savo namus, nusprendžiau pasiklysti kalėdinių eglučių miške ir pabandyti atsakyti į vieną paprastą klausimą – kokia eglė yra ekologiškesnė – tikra ar dirbtinė?


Dirbtinės eglutės – plastmasinės, bet daugkartinės

Viena populiariausių tvaraus gyvenimo taisyklių – keisk vienkartinį į daugkartinį. Normalu, jog daugelis žmonių šią taisyklę taip pat dažnai pritaiko ir rinkdamiesi savo kalėdinę eglutę. Kam kirsti gyvą medį, jeigu galime įsigyti vieną netikrą eglę ir ją naudoti daugybę metų iš eilės?

Tiesos šioje idėjoje yra, tačiau tik trupinėlis.

Iš tiesų, dviejų metrų aukščio dirbtinė eglė sukuria apie 40 kilogramų šiltnamio dujų. Mano apskaičiavimais, tai yra lygu maždaug 250 kilometrų automobiliu, kurio kuro sąnaudos yra 7l/100km. Šie skaičiai įgauna didesnę reikšmę sužinojus, kad vien 2018-aisiais JAV buvo parduota 23,5 milijonai dirbtinių eglučių.

Didžiąją dalį (apie du trečdalius viso kiekio) šių šiltnamio dujų sukuria plastiko gamyba, o likusi dalis dujų susidaro naudojant energiją pagaminti pačią eglutę ir, galiausiai, ją siunčiant iš fabriko į parduotuves. Tradiciškai, dirbtinės kalėdinės eglutės yra gaminamos iš 3-ios rūšies plastiko – polivinilchlorido, kuris, deja, turi žemą perdirbimo rodiklį. Daugiau apie šią plastiko rūšį ir jos perdirbimą kalba Precious Plastic Lithuania.  

Vienos dirbtinės eglutės sukuriamas šiltnamio dujų kiekis yra dvigubai didesnis nei tikros eglės, kuri po vieno panaudojimo atsidurtų sąvartyne ir net dešimt kartų didesnis nei eglės, kuri po švenčių būtų sudeginta. 

Jeigu savo namuose jau turite dirbtinę eglę, jos išmesti ir skubėti pirkti tikros nederėtų. Naudodami tą pačią dirbtinę eglę 10 metų iš eilės, savo padarytą šiltnamio dujų žalą išlyginsite, todėl pasistenkite turima egle džiaugtis kuo ilgiau. Be to, dirbtinei eglei suirti sąvartyne reikės apie 100 metų, todėl svarbu kuo ilgiau ją naudoti. O užsigeidus eglę pakeisti, derėtų ją pabandyti parduoti arba atiduoti kitai šeimai, kuri ir toliau tęstų eglės gyvavimą. 

Gyvos eglutės – natūralios, bet vienkartinės

Perskaičius šią informaciją, rodos savaime aišku, kad švenčių metu įsigyti tikrą eglę – daug ekologiškesnis variantas. Tačiau ne kartą visi esame susimąstę, kad kiekvienais metais įsigyti gyvą augalą ir panaudojus vos kelias savaites išmesti į sąvartyną skamba kiek beširdiškai. Spręsti, ar taip elgtis yra etiška ar ne, yra kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau jeigu eglę perkate iš specialių kalėdinių eglučių medelynų, galite būti kiek ramesni, kad šis kalėdinis pirkinys nėra toks neekologiškas, kaip galėtų pasirodyti. 

Kaip jau žinote, medžiai ne tik yra atsakingi už deguonies gamybą mūsų planetoje, bet ir absorbuoja anglies dioksidą ir jį šalina iš atmosferos. Dėl šios priežasties, masiškai  auginamos eglės prisideda prie šiltnamio dujų mažinimo mūsų atmosferoje, ir kaip jau minėta anksčiau, jų užauginimo procesas ir taip sukuria mažiau šiltnamio dujų negu dirbtinės eglės. Teigiama, jog apie puse hektaro kalėdinių eglučių absorbuoja apie vieną toną anglies dioksido, žinoma, šis skaičius gali varijuoti priklausomai nuo sąlygų, kuriose auginami medžiai. 

Tai, ar eglė stovinti jūsų namuose vis dėlto yra oro valytoja ar teršėja galiausiai priklauso nuo to, kokį atstumą ji nukeliavo po to, kai buvo nukirsta, taip pat kokį atstumą nuvažiavote jūs savo automobiliu, kad šią eglę įsigytumėte. Jeigu išsirinkti eglutės važiavote 16 km arba mažiau, tikėtina, kad jūsų įsigyta eglutė galėtų būti tituluojama oro valytoja, na o jūs – tikru ekologijos herojumi.
Tačiau šie pliusai egzistuoja tik tuomet, kai kalbame apie specialiuose medelynuose auginamas egles. Jeigu norite įsitikinti, kad jūsų įsigyjama eglė yra užauginta tinkamomis sąlygomis ir nėra nelegaliai nukirsta, ieškokite FSC sertifikato logotipo ant eglutės etiketės. Jeigu jo nerandate, paklausinėkite prekeivio apie sąlygas, kuriomis buvo užaugintas šis medis. Specialūs ir oficialūs kalėdinių eglių ūkiai šiuo atveju yra geriausias variantas. Taigi, rinkdamiesi gyvą eglutę atkreipkite dėmesį į šiuos keturis kriterijus – ar ši eglutė užauginta specialiame ūkyje, ar šis ūkis ekologiškas, ar jis yra netoliese ir, galiausiai, ar įsigytą eglutę galėčiau parsinešti namo pėsčiomis.

Nors gyva ir legaliai nukirsta eglutė yra tvaresnis kalėdinis variantas, svarbu turėti omenyje, kad ši prekė taip pat turi savo ekologijos kainą. Eglei užauginti yra reikalingi žemės resursai, taip pat, jos dažnai purškiamos pesticidais. Be to, svarbu pasirūpinti savo eglute ir po švenčių, jeigu ši atsidurs sąvartyne, pūdama kartu su kitomis šiukšlėmis skleis metano dujas, vienas stipriausių ir kenksmingiausių šiltnamio dujų. Jeigu pasibaigus šventėms nežinote ką daryti su savo egle – suraskite eglių surinkimo tašką, taip pat eglę galite sudeginti, sukompostuoti, arba, pats geriausias variantas, persodinti. Teigiama, kad tokiu būdu sumažinsite savo eglutės CO2 pėdsaką net iki 80%.

Eglutė skarota, eglutė žalia 


Nepaisant to, kad gyva eglė yra tvaresnė alternatyva, masinis eglių auginimas ir pirkimas nėra pats ekologiškiausias variantas. Jeigu norite šiais metais turėti kuo tvaresnias Kalėdas, kviečiu namus papuošti eglės šaka, arba naudoti seną dirbtinę eglutę, taip pat galite papuošti eglę augančią savo namų kieme. Jeigu vis dėlto labai norite gyvos eglutės namuose, siūlau įsigyti eglę vazone ir ją auginti kitiems metams, arba pasibaigus šventėms persodinti savo kieme ar miške. Neseniai atsirado nauja šauni paslauga leidžianti kalėdų eglutę vazone išsinuomoti ir pasibaigus šventėms grąžinti.

Besiruošdami šventėms, nepamirškite skirti dėmesio ir tvaresnėms dovanoms ar šventiniam maistui, tai taip pat turės itin didelės įtakos mūsų planetai.

Pabaigai, norėčiau pasakyti labai didelį ačiū Mildai Griciūnei, kuri papuošė mano straipsnį savo fantastiška iliustracija!
Jeigu tiki mūsų veikla ir nori prisidėti prie Išpakuotos augimo, kviečiu paremti mus Patreon platformoje.

Straipsniai, kuriais rėmiausi savo tekste: 

Carbon Trust: The Carbon Trust’s Top Christmas Tips

New York Times: Real vs. Artificial Christmas Trees: Which Is the Greener Choice?

Bustle: Is A Real Or Fake Christmas Tree Better For The Environment

The Guardian: Is a plastic Christmas tree more sustainable than a real one?

Sierra Club: A Real or Fake Christmas Tree: Which is Greener?

Friends of the Earth: 21 eco-friendly Christmas tips

FSC: Get real this Christmas

Valstybinė Miškų Tarnyba: Miškai ir klimato kaitos švelninimas

Beyond Pesticides: Christmas Trees and Pesticides

Delfi: Siūlo eglučių nuomą: leidžia išvengti vieno liūdniausių dalykų per Kalėdas

Wikipedia: Polyvinyl Chloride

Precious Plastic Lithuania

Business Insider: How artificial Christmas trees are made

Statista: Christmas trees sold in the United States from 2004 to 2018

Šis straipsnis turi 6 komentarus

  1. Na, ką gi, eglutė vazone !!💕

    1. Rekomenduotina prieš įsinešant ir išnešant iš namų palaikyti balkone, kad eglė priprastų prie temperatūrų kaitos, taip didesnis šansas, kad po švenčių gamtoje prigis 🙂

  2. Labai gaila, kad eglutėms vazone neretai yra apkarpamos šaknys… Tiek pati kaip pirkėja įsitikinau, kad eglutės neišgyvena, tiek apie tokią praktiką girdėjau iš drago, dirbančio įmonėje, kuri tiekia eglutes pagrindinėms Lietuvos prekybvietėms.

    1. Sveika, Agne!
      Tikiu, kad šaknų apkarpymas gali būti egzistuojanti problema, tačiau savo šeimoje esame atsodinę kalėdinę eglę kuri puikiai prigijo, o dar vakar susilaukiau laiškų, kad ir kiti skaitytojai kasmet persodina egles ir buvo žmonių, kuriems net visos (!) persodintos prigijo!
      Tačiau manau, kad saugesnis variantas nepirkti iš didelių prekybcentrių o pasiieškoti žmonių, kurie pardavinėja savo medelynuose auginamas eglutes. Vakar vaikščiodama parke sutikau moterį, kuri pardavinėja jos vyro Kalėdoms užaugintas eglutes, labai maloniai papasakojo iš kur jos ir kaip prižiūrėti, kad po švenčių pavyktų eglutę persodinti sėkmingai 🙂 Jeigu eglutė vis dėlto neišgyvens, manau teks organizuoti Kalėdų pabaigos apeigas sausio mėnesį miške ir visiems pasišildyti prie laužo, nors labai pasistengsiu, kad eglutė sulauktų kitų švenčių:)

  3. Aš labiausiai palaikau gyvos eglutės puošimą, jei jau taip norisi puoštis tradiciškai. Tačiau juk visuomet yra ir kitų idėjų 🙂 Galima puošti eglės šaką (jam tam tikromis dienomis prieš šventes dalina miškininkai) ar pasigaminti vainiką iš to, ką galima rasti vaikštant miške. Labai gražiai atrodo lemputėmis papuošta sausa medžio šaka. Dar vienas variantas – susikurti stilizuotą eglutę iš to, kas jau yra aplink.
    P.S. gyvos eglutės vazonuose tikrai gali išgyventi žiemą ir prigyti pasodintos – jau 5 metus puošėm gyvą ir visos 5 auga kieme 🙂 svarbu prieš nešant į kambarį palaikyti pereinamos temperatūros (vėsiau nei kambaryje, šilčiau nei lauke) patalpoje keletą dienų, tą patį padaryti po švenčių nupuošus. Ir dar svarbu nepamiršti palaistyti 🙂

  4. Labai pagirtinas straipsnis! Ačiū jo autorei. Aš pati šiais metais eglutę dariau iš miške prikritusių kankorėžių ir uogų. Labai gražu ir bus naudojama dar daug metų.:)

Parašyk komentarą:

Close Menu